Vyriausybė imasi verslo bei valdžios institucijų vėluojančių mokėjimų prevencijos ir siunčia į Seimą įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežčiau pažiūrėti į atsiskaitymo terminus ir juos sutrumpinti.
Numatoma, jog komercinėse sutartyse, kuriose prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra valstybės institucija, mokėjimo laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o atsiskaitymai tarp verslo įmonių vyktų per ne daugiau kaip 60 dienų.

Ūkio ministro Rimanto Žyliaus teigimu, viešųjų pirkimų sutartyse šiuo metu leidžiama nustatyti bet kokius mokėjimo terminus. Anot ministro, dažnai yra numatoma, kad tiekėjui bus mokama per 90 dienų ar daugiau dienų.

„Įstatymo projekte, kuriam šiandien Vyriausybė pritarė ir kurį išsiųsime į Seimą, numatoma, kad valstybės institucijų privalomas atsiskaitymo terminas bus 30 dienų, t.y. viešojo sektoriaus institucijų su verslu, ir tik išimtinais atvejais – 60 dienų. <…> Taip pat griežčiau reglamentuojami atsiskaitymai tarp verslo subjektų – numatoma, kad tarp verslo subjektų atsiskaitymai turi vykti per 60 dienų, bet išskirtinais atvejais gali susitarti kitaip“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio aiškino p. Žylius.

Anot jo, dar įstatymo projekte įrašyta palūkanų skaičiavimo tvarka, kuri galiotų tais atvejais, kai sutartyse nebus numatytas palūkanų mokėjimas už pradelstus įsipareigojimus.

„Labai svarbu pastebėti, kad iki šiol buvo leidžiamos sutartys, kuriose buvo nenumatyti palūkanų mokėjimai už pradelstus įsipareigojimus. Šitas įstatymas numato palūkanų skaičiavimo tvarką, t.y. verslas privalomai gaus palūkanas už institucijų pradelstus mokėjimus“, – aiškino ūkio ministras.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant jį suderinti su europine pavėluotų mokėjimų direktyva.

Ūkio ministerija įstatymo projektą Vyriausybei pristatančiame rašte tvirtina, kad laiku vykdomi atsiskaitymai turi labai didelę reikšmę įmonių veiklai ir išlikimui rinkoje, ypač ekonominio sunkmečio laikotarpiu, o dėl pavėluotų mokėjimų sumažėja įmonių apyvartinės lėšos, o tai gali tapti įmonių bankroto priežastimi. Anot ministerijos, dėl pradelstų mokėjimų ypač pažeidžiamos mažos ir vidutinės įmonės.