Verslo seniai keliamą problemą, kad viešuosiuose pirkimuose vyraujantis mažiausios kainos kriterijus ne visada leidžia efektyviai panaudoti viešąsias lėšas, patvirtina ir Valstybės kontrolės atliktas auditas. Jo išvadose teigiama, kad sudėtinga VP pirkimų tvarka, nuolat besikeičiantys teisės aktai didina perkančiųjų organizacijų išlaidas.„Viešųjų pirkimų (VP) sistema orientuota į procesą, bet ne rezultatą“, – konstatuoja valstybės kontrolieriai, išanalizavę supaprastintų VP, kuriuos plačiausiai naudoja perkančiosios organizacijos (PO), praktiką. Anot Giedrės Švedienės, valstybės kontrolierės, šioje sistemoje ypač daug dėmesio skiriama procedūroms, o pagrindinis VP tikslas – racionaliausiai panaudoti lėšas ir gauti ekonominę naudą – taip ir nepasiekiamas.
VP tvarka darosi vis sudėtingesnė, o nuolat keičiantis VP reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir didėjant pirkimų apimčiai, didėja ir PO išlaidos – joms reikia priimti daugiau darbuotojų, kurie dirbtų su VP, juos papildomai mokyti ir konsultuoti, pirkti ekspertų paslaugas. 80-yje perkančiųjų organizacijų, kurias apklausė kontrolieriai, su VP dirbančių žmonių skaičius per trejus metus pagausėjo 130, šimtai tūkstančių litų išleisti konsultantams.
Kontrolieriai suskaičiavo, kad VP įstatymas nuo jo įsigaliojimo 1997 m. iki 2012 m. vidurio buvo keičiamas 37 kartus – vidutiniškai kas pusmetį. Supaprastintus VP reglamentuojantys įstatymo straipsniai 2009–2012 m. buvo keičiami 16 kartų.
„PO apklausos rezultatai rodo, kad keičiantis teisės aktams VP procedūros ilgėja ir darosi sudėtingesnės, atsiranda daugiau techninio darbo, o tam reikia papildomų žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Pirkėjai apsidraudžia
Kontrolieriai atkreipia dėmesį ir į verslo nuolat linksniuojamą problemą – VP konkursuose vyraujantį mažiausios kainos principą. Nors mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai dažnai nevykdo savo įsipareigojimų, o teikiama paslauga arba produktas būna nekokybiški, 2009–2011 m. 97% atvejų buvo pasirinktas mažiausios kainos vertinimo kriterijus, skaičiuoja kontrolieriai. Kitose ES šalyse gerokai dažniau – per 60% pirkimo atvejų – pasirenkamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
Kaip rašė VŽ („Vertinimo kriterijų žonglieriai“, 2013 01 15), padėtis beveik nepasikeitė ir pernai – VP, kurių konkursuose pasiūlymai būtų vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, buvo tik 5,6% iš visų vykdytų VP.
„Iš pateiktų duomenų matyti, kad 35% savivaldybių, 38% ministerijų ir 50% kitų PO, pasirinkusios mažiausios kainos vertinimo kriterijų, nebūtinai pasiekia norimą rezultatą“, – nurodo kontrolieriai.
Tačiau PO kontrolieriams tvirtino, kad mažiausios kainos kriterijus joms paprastesnis, saugesnis, jį pasirinkus, mažiau rizikuojama, kad bus pažeistos sudėtingos pirkimo procedūros. Rinktis ekonominio naudingumo kriterijų vengiama ir dėl to, kad pirkėjams gana sunku nustatyti objektyvius kriterijus, trūksta kompetencijos vertinti tokius pasiūlymus.„Mūsų kontroliuojančios institucijos elgiasi pagal principą – liepk kvailiui melstis, jis ir galvą prasiskels, todėl mažiausios kainos principas yra aiškiausias ir PO, ir tikrintojams. PO žemiausios kainos griebiasi kaip išsigelbėjimo šiaudo“, – aiškina Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos/ICC prezidentas.
„Lietuva nuėjo pačiu lengviausiu keliu biurokratams: biurokratui nukrenta bet kokia atsakomybė, nes niekas jo negalės kritikuoti, jei jis pirks pagal mažiausios kainos kriterijų“, – sako ir Stanislavas Kablys, AB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas. Ponas Sutkus pabrėžia, kad PO renkasi mažiausios kainos kriterijų ir bijodamos, kad konkursų rezultatus gali skųsti kiti jų dalyviai, juk ekonominio kriterijaus objektyvumą pagrįsti gerokai sunkiau.
Siūlo vaistų
Žydrūnas Plytnikas, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas, pripažįsta, kad įsigalinti mažos kainos tendencija yra bloga, o ją lemia nenoras eiti sudėtingesniu, daugiau laiko ir kompetencijos reikalaujančiu, tačiau geresniu ekonominio naudingumo vertinimo keliu. Tačiau kaip rasti balansą tarp VP skaidrumo ir procedūrų paprastumo, atsakymo kol kas nėra. „Kodėl kontroliuojame VP skaidrumą, o ne efektyvumą? Todėl, kad nemokame pamatuoti efektyvumo“, – yra sakęs p. Plytnikas.
Kontrolieriai rekomenduoja Ūkio ministerijai tęsti VP įstatymo stebėseną, identifikuojant problemas ir mažinant administracinę naštą PO. VPT rekomenduojama organizuoti daugiau mokymų, ypač regionuose, stiprinti konsultacinę veiklą, pateikti sisteminių ir dažniausiai pasitaikančių pažeidimų išaiškinimus. Taip pat siūloma, priimant sprendimus dėl nustatytų pažeidimų, įvertinti priimamų sprendimų pasekmes, kurios turi įtakos galutiniam pirkimų tikslui – racionaliai naudoti lėšas – ir į tai atsižvelgti.
Pono Sutkaus nuomone, problemą iš dalies būtų galima spręsti, įtraukiant tokius parametrus kaip reikalavimas VP konkursuose dalyvaujančioms įmonėms mokėti vidutinį atlyginimą darbuotojams. Laura Šlepaitė, advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisininkė, besispecializuojanti viešųjų pirkimų teisinių ginčų srityje, svarsto, kad galima būtų nustatyti sąrašą pirkimo objektų, nurodant, kokias paslaugas, prekes ir darbus PO turėtų pirkti pagal ekonominio naudingumo kriterijų.Šaltinis: vz.lt
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.