Valdžios aktyviai skatinami e. viešieji pirkimai virsta spąstais pasiūlymus teikiančioms įmonėms – jos tampa priklausomos nuo silpnų sistemos techninių galimybių. Seime Žydrūnas Plytnikas, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas prabilo, kad 13 mln. Lt kainavusi sistema jau yra nusidėvėjusi.
Šiuo metu naudojama sistema iš „Hewlett-Packard“, kuri laimėjo tarptautinį konkursą, buvo nupirkta 2007 metais. Tuo metu jai buvo suteikta penkerių metų garantija. Pasak p. Plytniko, nors sistemos garantija jau yra pasibaigusi, tačiau jos negalima taip paprastai atnaujinti.
„Sutartis su sistemos pardavėju buvo sudaryta 50 metų. Norint dabar kažką tobulinti ar perdaryti, reikia nuosavybės teisių turėtojui mokėti po 100.000 Lt per mėnesį. Mes patys nieko negalime daryti, nes švedų kompanija grasina teismais“, – VŽ sakė p. Plytnikas.
Rimgaudo Stanislovo Vaičiulio vadovaujama VPT dar 2008 m. spalį skelbė, jog VPT e.pirkimų sistema buvo kuriama Švedijos sukurtos sistemos pagrindu ir yra paremta atvirais IT standartais. Pranešime buvo pabrėžta, kad ateityje sistemą bus galima integruoti su kitomis valstybės informacinės sistemomis bei plėsti jos funkcionalumą.
Iki 2010 m. visos ES šalys privalėjo turėti elektroninių pirkimų sistemas ir bent 50% pirkimų vykdyti e. būdu.
Šiuo metu Lietuvoje net 83,1% visų viešųjų pirkimų vyksta elektroninėje erdvėje. Tačiau įmonės, bandydamos dalyvauti konkursuose, neretai susiduria su techniniais sunkumais. Visgi, anot p. Plytniko, ši problema dažniausiai iškyla tiems, kurie dokumentus bando pateikti paskutinę minutę.
„Dažniausiai problemos iškyla, kai e. erdvėje numatytas vokų atplėšimas, bandoma likus 5 minutėms pateikti pasiūlymą. Bet tada jau yra problema, nes daug kas tuo metu dirba ir sistema krūvio nepaveža. Tada ji stringa, o žmonės negali pateikti pasiūlymų“, – aiškino p. Plytnikas.
Kita vertus, jis šiuose sutrikimuose didelių problemų neįžvelgia ir teigia, kad tarnyba bando techninius klausimus išspręsti savo jėgomis.
Kaltųjų paieškos
Tuo metu elektroniniu būdu savo siūlymus nesėkmingai bandę pateikti VŽ pašnekovai sako, kad išbandė įvairias technines galimybes ir konsultavosi su VPT specialistais, bet rezultatas buvo neigiamas – pasiūlymo nebespėdavo pateikti.
Rosita Šilėnė, „VIP viešosios informacijos partnerių“ teisininkė, VŽ pasakojo, kad su viešaisiais pirkimais dirba jau dvejus metus ir anksčiau viskas puikiai veikdavo.
„Visada teikdavau pasiūlymus per „Explorer“ naršyklę. Jei sistema užstrigdavo, VPT iškart pranešdavo. Tokių pranešimų būdavo nemažai, bet bent jau pranešdavo. O dabar per „Explorer“ prie sistemos nebeįmanoma prisijungti“, – sakė p. Šilėnė.
Šį pavasarį „VIP viešosios informacijos partneriai“ bandė teikti savo pasiūlymą e. būdu, tačiau dėl techninių trukdžių to nepavyko padaryti. VPT konstatavo, kad darbo vieta, iš kur buvo teikiamas pasiūlymas, yra netvarkinga.
„Bandėme sakyti, kad nuolat prižiūrime savo kompiuterius ir atnaujiname sistemas. Visgi realiai tu nežinai, kurią minutę tau sistema gali neveikti. Žodžiu, patys likome kalti, nors tokie nesijaučiame, bet verslas neturi tiek laiko, kad galėtų vaikščioti po teismus.
Jei valstybė sukuria sistemą, ji privalo užtikrinti ir jos veikimą. Negalima suversti visos kaltės vartotojams. Kai po keturių valandų pagaliau pavyko prisiskambinti VPT konsultantei, ji pasakė, jog būtų išgelbėjęs „Java 6 Script“ Tada mes pasakėme, kad jį ir taip turime“, – VŽ pasakojo p. Šilėnė.
Teisininkės nuomone, jei yra kažkoks pavyzdys, kuri sistema yra blogai veikianti, tai ši e. pirkimų sistema puikiai tam tiktų. Nors įmonės skatinamos pereiti prie el. pirkimų, bet nėra įspėjama, jog perkančiosios organizacijos ja atsargiai naudotųsi.
„ E. viešųjų pirkimų sistema būtų gera, jei ji veiktų tinkamai, stabiliai, patikimai. Tai padėtų optimizuoti tiek tiekėjų, tiek perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų metu vykdomų administracinių procesų išlaidas. Blogai veikianti e. viešųjų pirkimų sistema gali padaryti daug žalos ir nuostolių visiems jos vartotojams“, – pabrėžė p. Šilėnė.
Audronė Stankuvienė, UAB „Aumonda“ vadovė, teigė, kad VPT negalėjo jiems paaiškinti, kodėl jų atveju sistema neveikė. Iš pradžių įmonei buvo pasakyta, kad viešųjų pirkimų sistema išvis tam neturėjo įtakos.
„Mes į tarnybos konsultantus kreipėmės dar nepasibaigus viešajam pirkimui, bet jie negalėjo atsakyti, kokia problema yra. Mums teko grįžti atgal prie sistemos ir instaliuoti senas programas. Galiausiai baigėsi pirkimo laikas ir negalėjome pateikti savo pasiūlymo“, – savo bandymą pateikti siūlymą prisiminė p. Stonkuvienė.
Vidmantas Jurgaitis, Švietimo asociacijos pirmininkas, VŽ teigė, kad tokiais atvejais, kai pateikti siūlymą sutrukdo techninės kliūtys, būtų galima taikyti teisines išimtis.
„Pasiūlymo nepavyko patvirtinti, bet nesu kompiuteristas, negaliu pasakyti, kas tam turėjo įtakos. Lieka tik faktas, kad pasiūlymo nepavyko pateikti. Būtų galima keisti teisinį reguliavimą. Šiuo metu tik galima kreiptis į perkančiąją organizaciją ir prašyti padaryti išimtį“, – svarstė p. Jurgaitis.
Prie popierinių pirkimų negrįš, ateitį lems auditas
Ponas Plytnikas VŽ sako, kad šiuo metu tarnyba laukia audito išvadų, nuo kurių ir priklausys tolesni veiksmai. Bet kokiu atveju, anot jo, prie popierinių pirkimų grįžtama nebus, nes tai primintų grįžimą į akmens amžių.
„Nuo audito išvadų priklausys, kas bus daroma toliau – ar bus prašoma iš Vyriausybės 100.000 Lt per mėnesį senajai sistemai palaikyti, ar bus perkama nauja sistema“, – tvirtina p. Plytnikas, pabrėždamas, jog nauja sistema kainuotų 5-6 mln. Lt.
VŽ šaltinių duomenimis, tarpinėje audito ataskaitoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų sistema yra netobula, kadangi joje skelbiama informacija nėra lengvai ir patogiai prieinama tiekėjams ir vartotojams. Be to, sistemai trūksta lankstumo, ji gali būti nesuderinama su vartotojų naudojamomis kompiuterinėmis programomis, o tai kelia pagrindinį nepatogumą bei vartotojų nepasitenkinimą sistema.
Auditą atlikusi KPMG teigia, kad duomenų archyvavimo programinės įrangos versija yra pasenusi ir neturi reikiamo funkcionalumo, todėl ją reikia modifikuoti ir padaryti „draugišką“ vartotojui.
„Informacijos pateikimas ir dubliavimas skirtinguose portaluose kelia nepatogumus sistemos operatoriams ir administratoriams. Dvigubas vartotojų, duomenų bazių administravimas neleidžia optimizuoti inžinierių bei aptarnaujančių specialistų darbo.
Skirtingi moduliai, atliekantys tą pačią funkciją yra netoleruotinas sprendimas sistemos architektūroje dėl dvigubos klaidų tikimybės, funkcijų sąnaudų bei atnaujinant programinę įrangą“, – aiškinama ataskaitoje.
Pasak auditorių, VPT taip pat neužtikrina darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo proceso.
Taigi, pagalbos ieškantiems pasiūlymų teikėjams lieka pasikliauti savo sėkme.
Šaltinis: vz.lt