Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus rengianti Ūkio ministerija siūlo, kad konkursą laimėjęs generalinis rangovas nebegalėtų subrangovams perleisti didžiosios dalies sutartyje numatytų darbų. Įmonės sako, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų sudarytos sąlygos aktyviau dalyvauti konkursuose, tik abejoja, ar nedidelės bendrovės būtų visada pajėgios tvarkingai įgyvendinti projektus.

„Šiuo metu konsultuojamės su teisininkais, kokią formuluotę pasirinkti. Greičiausiai bus pasirinktas reikalavimas konkurso laimėtojui atlikti pagrindinius darbus arba tam tikrą procentą sutartyje numatytų darbų“, – nurodo p. Busilas.

Kad didėtų konkurencija, ŪM taip pat siūlo, kad perkančiosios organizacijas (PO) pirkimo objektą dažniau skaidytų į dalis. PO taip pat negalėtų reikalauti, kad minimali konkurso dalyvio metinė pajamų suma daugiau kaip du kartus viršytų numatomą pirkimo vertę.

Iš viso ŪM pateikė per 100 siūlymų, kaip VP procesą padaryti paprastesnį ir lankstesnį. Žadama iš dalies pakeisti VP vertinimo kriterijus, kad tiekėjų pasiūlymai įsigyjant prekes ar paslaugas būtų vertinami ne tik pagal mažiausią kainą, bet atsižvelgiant į ekonominį naudingumą. Atsižvelgiant į verslo ir įvairių institucijų pasiūlymus pakoreguotą įstatymo projektą po poros savaičių planuojama teikti Vyriausybei, jo svarstymas jau įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Nulaižo grietinėlę

„Išties būtų teisingiau, kad įmonė, kuri dalyvauja renovacijos konkurse, įsipareigotų padaryti didžiąją dalį darbų.  Dabar projektų valdytojai, neturintys nė vieno darbininko, gali susišluoti visus projektus. Panašu, kad ir renovacija daugiabučių kvartalais sumąstyta tam, kad keli rinkos dalyviai paimtų užsakymus, o nedidelėms įmonėms liktų tik subranga“, – sumanymui pritaria Arvydas Norvydas, Telšių statybos UAB „Statela“  direktorius. Anot jo, jei toks reikalavimas atsirastų, generaliniai rangovai negalėtų siekti gauti daugiau projektų nei patys pajėgūs atlikti, todėl atsirastų niša mažesnėms įmonėms laimėti konkursus.

„Dabar rinkoje nemažai bendrovių, kurios tik valdo projektus, tačiau nulaižo visą pajamų grietinėlę, o tiesioginis darbų atlikėjas nukenčia. Jei smulkesnei bendrovei riesta, ji neretai darbų imasi už minimalią kainą“, – sutinka ir Alvydas Aleksonis, Alytaus statybų UAB „Alkor“ direktorius. Tačiau  atsiradus daugiau rangovų PO  būtų sudėtingiau juos kontroliuoti, pabrėžia jis. Būtų sunkiau ir didesnėms įmonėms, kurios siekia gauti daugiau užsakymų ir jiems atlikti pasitelkia subrangovus. „Didžiosioms įmonėms tai būtų minusas, o smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų sudarytos geresnės sąlygos“, – ŪM iniciatyvą vertina p. Aleksonis.

Darius Povilavičius, Vilnius  statybų UAB „Mansarda“ direktorius, nurodo, kad subrangovėmis paprastai tampa įmonės, neatitinkančios nurodomų kvalifikacinių reikalavimų, o dažniausiai tokiu reikalavimu tampa įmonių apyvarta. Tarkime, neseniai veikiančioms įmonės galimybė dalyvauti konkursuose apribota, nes paprastai reikalaujama, kad tiekėjas būtų pasiekęs tam tikrą apyvartą.

„Daugiau konkurencijos VP konkursuose atsirastų tik tada, jei būtų nuspręsta sumažinti ir kvalifikacinius reikalavimus“, – nurodo  p. Povilavičius.

Sureguliuos rinka

Kita vertus, pažymi jis, jei įmonė kvalifikacinius reikalavimus atitinka, šiuo  metu galiojanti tvarka dalyvauti VP konkursuose jai netrukdo, tad problema nėra itin opi. „Esame vidutinė įmonė, konkursuose dalyvaujame ir savarankiškai. Jei pasiūlome mažesnę kainą, tampame generaliniais rangovais. O jei matome, kad konkurso kvalifikacinių reikalavimų neištempsime, dalyvaujame kaip partneriai, pagal jungtinės veiklos sutartį“, – savo įmonės pavyzdį pateikia „Mansardos“ vadovas.

Arvydo Pugžlio, Panevėžio UAB „Statybų trikampis“ direktoriaus, nuomone, rinkai reikėtų palikti sureguliuoti, kaip įmonėms dalyvauti renovacijos projektuose – būti subrangovėmis ar siekti laimėti konkursus pačioms ir juos įgyvendinti, pasitelkiant kitas bendroves. O keliant papildomų sąlygų renovacijos projektai išvis gali strigti, nes trūksta tam tikrų kvalifikacijų darbuotojų.

„Renovacijai reikalingi specializuoti darbai – fasadų tinkavimas, glaistymas. O tie darbai sezoniniai, rinkoje nėra pakankamai žmonių, kurie gali  juos atlikti. Jei bus pradėta daugiau renovavimo projektų, nebebus, kas juos įgyvendina“, – įspėja p. Pugžlys.

„Gerais norais kartais būna kelias į pragarą grįstas“, –  taip ŪM siūlymą įvertina Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva prezidentas. Jo įsitikinimu, siūlant VP pakeitimus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad sudėtingesniuose pirkimuose generalinis rangovas yra atsakingas už gerą galutinį rezultatą ir privalo turėti kompetencijos, kad galėtų tai užtikrinti.

„Generalinis rangovas yra tinkamo darbų atlikimo garantas, todėl nėra svarbu, kiek darbų jis atlieka pats, o kiek perleidžia subrangovams“, – tvirtina p. Sutkus.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.