Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin dažnai sutinkami įvairaus pobūdžio komentarai apie Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumą ir sudėtingą teisinį reguliavimą. Sunku vienareikšmiškai nuspręsti, ar vis didėjantis visuomenės dėmesys viešųjų pirkimų procedūroms nulemtas pastarųjų kelerių metų aktyvios Viešųjų pirkimų tarnybos (viešųjų pirkimų kontrolės institucija, toliau – VPT) veiklos siekiant sumažinti korupciją ir skaidrinti viešųjų pirkimų procedūras, ar didėjančio privataus verslo sektoriaus susidomėjimo ir noro dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Kad ir koks bebūtų atsakymas, minėta tendencija skatintina, nes kuo daugiau smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų savo prekes ir paslaugas siūlys perkančiosioms organizacijoms, tuo labiau bus užtikrinama konkurencija, procedūrų skaidrumas ir, žinoma, racionalus valstybės lėšų panaudojimas.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujančių įmonių sėkmingam dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose koją dažnai pakiša galimai nesąžiningi ar neskaidrūs perkančiųjų organizacijų veiksmai.
Sėkmingą dalyvavimą konkursuose labai dažnai lemia tiekėjo aktyvūs veiksmai tik sužinojus apie paskelbtą viešąjį konkursą. Todėl viena esminių ir gana dažniai pasitaikančių klaidų – neatidi paskelbto konkurso sąlygų analizė. Vos susipažinęs su konkurso sąlygomis, tiekėjas turėtų įvertinti, ar perkančiosios organizacijos nustatyti pasiūlymo pateikimo terminai nėra nepagrįstai trumpi.
Kadangi smulkiajam ir vidutiniam verslui dažniausiai aktualus dalyvavimas supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, kurie vykdomi pagal pačios perkančiosios organizacijos nustatytas taisykles, pastaroji elgdamasi nesąžiningai gali nustatyti nepagrįstai trumpus pasiūlymų pateikimo terminus ir taip daugeliui suinteresuotų tiekėjų užkirsti kelią dalyvauti konkurse.
Nors Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) numato minimalų 7 darbo dienų terminą supaprastintų pirkimų atveju, tačiau tiekėjas matydamas, kad nustatytas terminas nepagrįstai trumpas, turėtų kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją ir prašyti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, remdamasis tiek imperatyviais viešųjų pirkimų skardumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, principais, tiek argumentais dėl pirkimo objekto sudėtingumo ir objektyviai per trumpo laiko gauti visus pasiūlymo parengimui reikalingus dokumentus.
Dar viena kliūtimi dalyvauti konkurse tampanti priežastis – nustatyti pernelyg aukšti kvalifikacijos reikalavimai, pavyzdžiui, perkamos automobilių remonto paslaugos, o perkančioji organizacija kelia reikalavimą, kad tiekėjas paslaugas teiktų naudodamasis konkretaus gamintojo remonto įranga, nors lygiavertį rezultatą tiekėjas gali užtikrinti dirbdamas ir su kitų gamintojų įrengimais.
Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifinį pobūdį, kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar itin specifinių reikalavimų nustatymas yra pagrįstas, ar lygiaverčio rezultato negalima užtikrinti kitomis priemonėmis. Per aukšti kvalifikacijos reikalavimai dažnai kelia pagrįstų prielaidų, kad konkursas rengiamas neskaidriai ir yra skirtas vos keliems dalyviams.
Nustačius tokius nepagrįstai aukštus tiekėjo kvalifikacijai keliamus reikalavimus galimos dvi išeitys.
Pirma, daugelis tiekėjų neišnaudoja galimybės (arba apie tokią tiesiog nežino) pasirinkti dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse formą – kaip pavienis dalyvis (kai visus konkurso sąlygų reikalavimus atitinka pats dalyvis), kaip jungtinės veiklos partneriai (kai tiekėjai tik dalyvavimui konkurse jungtinės veiklos pagrindu sujungia savo pajėgumus) arba tiesiog pasitelkiant trečiuosius asmenis (su kitais ūkio subjektais, kurių pajėgumai reikalingi, kad tiekėjas galėtų sėkmingai įvykdyti sutartį, nesusisaistoma teisiniais ryšiais, tarp tiekėjo ir pastarųjų tiesiog pasirašomas ketinimų protokolas, patvirtinantis, kad sutarties vykdymo metu, tiekėjui bus prienami pasitelktų ūkio subjektų pajėgumai.
Nors dalyvavimas konkurse jungtinės veiklos pagrindu, ar tiesiog pasitelkiant trečiuosius asmenis skamba kaip pakankamai sudėtinga procedūra, tačiau praktikoje tai nesunkiai įgyvendinama ir nereikalauja papildomų kaštų. Smulkesni dalyviai tam tikrai būsimos sutarties vykdymo daliai gali pasitelkti jungtinės veiklos partnerį ar trečiojo asmens pajėgumus, pavyzdžiui: tiekėjas dalyvauja konkurse statybos ir projektavimo darbams pirkti, tačiau pats dalyvaujantis tiekėjas neturi specialistų, galinčių atlikti projektavimo darbus.
Tokiu atveju dalyvis tiesiog pasitelkia kitą įmonę, kuri verčiasi projektavimo veikla, sudaro su ja sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo ir toliau sėkmingai dalyvauja konkurse kaip visus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis tiekėjas (viešojo pirkimo sutartį vis tiek sudarys tik pats tiekėjas į ją neįtraukiant pasitelktų asmenų). Svarbiausia – nė vienas suinteresuotas dalyvis neturėtų atmesti dalyvavimo galimybės vien dėl to, kad pats neturi visų reikalingų pajėgumų įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį, o tiesiog pasitelkti trečiuosius asmenis.
Antra, kiekvienas suinteresuotas dalyvis įvertinęs, kad kvalifikacijos reikalavimai palyginus su pirkimo objektu yra tikrai nepagrįstai aukšti (pavyzdžiui, prašomas pateikti įrodymas apie sėkmingai įvykdytą analogišką viešojo pirkimo sutartį, kurios vertė didesnė nei esamo pirkimo objektas) visada turi galimybę ginčyti tokius konkurso sąlygų reikalavimus.
Perkančiosios organizacijos dažnai „persistengia“ besiremdamos VPT patvirtintomis tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis ir nustato per aukštus reikalavimus (Lietuvos teismai ne kartą pabrėžė, kad tai tik rekomendacijos, tačiau ne privaloma taikyti nuostata). Kaip ir minėta, tiekėjai gali drąsiai kreiptis į perkančiąją organizaciją (o šiai tokį prašymą atmetus ir į teismą), ir atsižvelgiant į pirkimo objektą bei galimą konkurencijos ribojimą, prašyti panaikinti neproporcingai aukštus kvalifikacijos reikalavimus.
Dar vienas dažnas neskaidraus viešojo pirkimo požymis – itin specifiniai pirkimo objektui keliami reikalavimai (techninė specifikacija). Jei iš pateikiamo pirkimo objekto apibūdinimo matyti, kad už jo slepiasi konkretūs produktai ar paslaugos, kuriuos gali pasiūlyti vos vienas ar du tiekėjai, suinteresuotas dalyvis neturėtų delsti ir kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija (VPT yra išaiškinusi, kad rinkoje turėtų būti bent dvi prekės, atitinkančios konkurso reikalavimus, išskyrus išimtinius atvejus, kai tokių prekių apskritai nėra).
Konkursų dalyviai dažnai susiduria su dar keletu sąlygų, sukeliančių netiesioginį ribojimą dalyvauti konkurse: pavyzdžiui, reikalavimas su pasiūlymu pateikti vienašališkai pasirašytą būsimą viešojo pirkimo sutartį – sutartyse pasitaiko įvairių tiekėjams nenaudingų sąlygų, todėl iš anksto vienašališkai pasirašydamas viešojo pirkimo sutartį, tiekėjas turėtų itin atidžiai įvertinti jos turinį ir sąlygas.
Jei perkančioji organizacija reikalauja pernelyg didelės vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, suinteresuotas dalyvis turėtų kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija dėl konkurencijos ribojimo ir prašyti sumažinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertę. Įvertinus tai nė vienas suinteresuotas tiekėjas netūrėtų atmesti dalyvavimo galimybės susidūręs su aukščiau minėtais nepagrįstais konkurso sąlygų reikalavimais.
Kita vertus, viešojo pirkimo neskaidrumas dažnai pasireiškia ne tik pradiniame konkurso etape, tačiau ir vykdant viešojo pirkimo konkursą.
Straipsnį parengė Advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX – specializuota advokatų profesinė bendrija, atstovaujanti klientams verslo ginčuose bei teikianti efektyvius patarimus kaip jų išvengti.
Šaltinis: lrytas.lt