Į Lietuva plūsta nesertifikuotos statybinės medžiagos. Tiekėjai nesidrovi, anot mūsų šalies gamintojų, teikti ne tų statybinių medžiagų atitikties deklaracijas, pasitaiko ir kitų dokumentų klastojimo atvejų. Kokybės reikalavimų neatitinkančios medžiagos perkamos vien dėl mažos kainos. Sudaromos palankios sąlygos nekokybiškoms medžiagoms patekti į statybvietes valstybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamuose objektuose.
Skelbiant viešuosius konkursus būtinas reikalavimas naudoti sertifikuotas medžiagas ir prekes. Tai nėra naujiena nė vienai bendrovei. Tačiau dažnai pasitaiko, kad dokumentai rodo vieną, o prekės ir medžiagos naudojamos visai kitos. Ir tokia praktika pas mus toleruojama. „Galbūt tai kam nors naudinga ?” – piktinasi Lietuvos gamintojai.
Mažiausios kainos kriterijus statybų konkursuose – didžiausias nekokybiškos produkcijos skatintojas. Jei konkursų sąlygose būtų numatyti griežtesni reikalavimai medžiagų kokybei, neatsipirktų rizika naudoti pigias, nekokybiškas prekes. Jos apskritai išnyktų iš rinkos jeigu nebūtų paklausios. Juk patys pirkėjai nustato taisykles – mažiausia kaina. Viena ranka reikalaujama kokybės, kita „siūlo” pasirinkti pigiausią – reiškia – ne visada kokybišką produktą ar paslaugą.
Didžiausia kritika tenka techninei priežiūrai. Būtent jie atsakingi, kad į statybos objektus patektų tik sertifikuotos medžiagos, būtų laikomasi statybos reglamento.