Perkančiosios organizacijos nebegali piktnaudžiauti sąlyga, kad atsiskaitys su darbų atlikėjais tik tuomet, kai gaus ES lėšų. Tokios kovo 1 d. įsigaliojusios įstatymo nuostatos palankios verslui, nors, įpareigodamos sparčiau suktis valstybės bei savivaldybių įstaigas, kai kurias jau šiandien varo į neviltį.Atlikti darbus ar patiekti prekes ir kantriai laukti 3–6 mėn. ar dar ilgiau, kol pirkimą organizavusi institucija atsiskaitys, jau nebereikės: po kovo 1 d. su verslininku sutartį sudaręs viešasis subjektas atsiskaityti turi per 30 dienų arba atskirais atvejais per 60 kalendorinių dienų. Tai numato įsigaliojusios Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos.

Irmantas Kubilius, statybų įmonės UAB „Irdaiva“ direktorius, sako, kad kol kas praktiškai naujųjų reikalavimų efekto dar nepajuto, nes dar nepasirašė sutarčių, tačiau pakeitimų nauda verslui tiki.

„Šis įstatymas naudingas ir visam mūsų sektoriui labai pagerins padėtį, – vertina p. Kubilius. – Tikimės, kad įstatymų bus laikomasi.“

Žygimantas Pacevičius, advokatų kontoros „Borenius“ partneris, mano, kad įstatymo pakeitimais gerinama verslo aplinka, nes verslininkai galės aiškiau planuoti savo veiklą ir išvengti nuostolių, kurie, pavyzdžiui, atsiranda laiku neatsiskaičius su tiekėjais ar nepagaminus produkcijos, ir kartu didinti savo konkurencingumą rinkoje.

Ponas Kubilius pasakoja, kad dažniausiai sutartyse viešasis sektorius numatydavo 90 d. atsiskaitymo terminą.

VŽ žvilgtelėjus, kokius atsiskaitymo terminus būsimosiose sutartyse numato viešuosius pirkimus organizuojančios įstaigos, akivaizdu, kad didžioji dalis pasiryžę atsiskaityti per 30 d., tačiau dalis viešųjų subjektų vis dar linkę pasinaudoti p. Kubiliaus minima praktika.

Teismo verdiktas

Įsigaliojęs įstatymas nenurodo konkrečių atvejų, kada sutartimi gali būti nustatytas ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, tačiau neviršijantis 60 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas. Numatyta tik vertinamojo pobūdžio sąlyga, kad ilgesnio termino nustatymas turi būti objektyviai pagrįstas, atsižvelgiant į sutarties pobūdį ar ypatumus.

Sonata Vaitukaitytė, Viešųjų pirkimų tarnybos l. e. p. direktoriaus pavaduotoja, mano, kad objektyviai pagrįstų aplinkybių sąrašo, tinkančio visų pirkimų atveju, nebūtų įmanoma pateikti ir kiekvieną kartą perkančioji organizacija, nustatydama atsiskaitymo terminus, turi pareigą objektyviai įvertinti visas su konkretaus pirkimo specifika susijusias aplinkybes, sutarties specifiką.

Pono Pacevičiaus vertinimu, jeigu perkančioji organizacija nepagrįstai nustatys ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą ir kiltų ginčas, iš perkančiosios organizacijos galima reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, o jeigu pirkimo sutartis dar nesudaryta – pakeisti jos nuostatas.

Šaltinis: vz.lt