Viešieji pirkimai Europoje sudaro net apie penktadalį viso bendrojo vidaus produkto, todėl tokie svarbūs yra jų skaidrumo ir efektyvumo klausimai. Pirkimų, kuriuos vykdo viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos, apimtis gali lemti didelius pokyčius gamyboje ir versle.Šioje srityje valstybė gali suformuluoti politiką, pavyzdžiui, pirkti vien socialiai ir ekologiškai atsakingai pagamintą produkciją, mažoms ir vidutinėms įmonėms sudaryti geresnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar panašiai.
Viešieji pirkimai pirmiausia yra valstybės finansų klausimas, nes nuo to, ar viešuosiuose pirkimuose bus pakankamai konkurencijos ir skaidrumo, priklauso kaip efektyviai bus panaudojami milijardai mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu viešieji pirkimai vyks neskaidriai, o konkursai bus rengiami taip, kad juose galėtų dalyvauti tik konkretūs rinkos žaidėjai, prarasime ne tik dalį lėšų, tačiau tai stabdys ir verslo plėtrą bei blogins mažų ir vidutinių įmonių verslo aplinką
Geroji naujiena yra ta, kad nemažai su viešaisiais pirkimais susijusių klausimų gali būti išspręsti šiuos pirkimus perkeliant į elektroninę erdvę. Interneto plėtra net ir Lietuvoje jau leidžia daugeliui viešųjų įstaigų ir verslo įmonių pereiti prie elektroninių viešųjų pirkimų. Dar daugiau – Lietuvos valstybės tarnautojai jau yra sukūrę realiai veikiančius elektroninių viešųjų pirkimų įrankius. Vis tik, nepaisant turimų techninių galimybių, šiandien tik simbolinė dalis viešųjų pirkimų Lietuvoje rengiama elektroninėje erdvėje.
Kodėl taip svarbu, kad viešuosiuose pirkimuose naudotume elektroninius įrankius? Pirmiausia – tokie įrankiai garantuoja, kad prekės arba paslaugos bus įsigyjamos mažiausia kaina arba teiks didžiausią naudą per tam tikrą laikotarpį. Elektroniniai įrankiai gali ne tik eliminuoti „žmogiškąjį faktorių“, bet ir be papildomų kaštų užtikrinti antrinio varžymosi principus, kai pradinius pasiūlymus pateikę dalyviai toliau konkuruoja siūlydami mažesnę prekių ar paslaugų kainą arba pasiūlymus teiksiančias didžiausią naudą per tam tikrą laikotarpį. Taikant šiuos principus valstybė sutaupo 20 – 40 proc. lėšų, reikalingų konkrečiam pirkimui įvykdyti.
Antras elektroninių viešųjų pirkimų privalumas yra tas, kad ši sistema yra vieša ir atvira. Taigi, jeigu konkurentams kyla abejonių, kad konkurso sąlygos galimai parengtos konkrečiai įmonei, tai galima išsakyti viešai komentaruose, į kuriuos realiu laiku turi reaguoti ne tik pati perkančioji organizacija, bet ir teisėsaugos ar kontroliuojančios institucijos. Taip pat elektroniniai informaciniai sprendimai leidžia užtikrinti išankstinę kontrolę ir automatinį dokumentų patikrinimą. Tai reiškia, kad, jeigu įmonei ar organizacijai sistema leidžia dalyvauti pirkime pridedant reikalaujamus dokumentus, visi reikiami dokumentai yra tvarkingi ir nėra pagrindo jų iš naujo tikrinti. Šios viešumo priemonės savaime užtikrina skaidrumą ir didina pasitikėjimą viešaisiais pirkimais.
Trečiasis šio elektroninių pirkimų įrankio privalumas yra laiko ir sąnaudų sutaupymas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, nes viešuosius pirkimus perkėlus į internetą, žymiai sumažėja „popierizmo“ ir bereikalingo biurokratizmo dėl perdėto reglamentavimo. Skaičiuojama, kad viešojo pirkimo procedūrą perkėlus į interneto erdvę, jos vykdomo laikas gali sutrumpėti nuo 60 iki vos dešimties dienų. Taigi, sutaupymas vien laiko prasme yra labai žymus, o jeigu dar pridėtume elektroninių dokumentų archyvo finansinę naudą, lyginant su popieriniu archyvavimu ir kitais susijusiais aspektais, – rezultatas būtų itin reikšmingas.
Nauda didelė, techninės galimybės taip pat jau turimos, bet akivaizdu, kad spartinti elektroninių viešųjų pirkimų plėtrą trukdo politinės valios ir skirtingų institucijų dialogo stoka, dėl ko prarandamas laikas ir galimybės sutaupyti.
Viešųjų pirkimų srityje reikalingas impulsas ne vien Lietuvoje, o ir visos Europos Sąjungos mastu. Šiuo metu, teikdamas pataisas EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, esu įsitraukęs į ES teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, rengimą.
Matyti, kad jau netolimoje ateityje valstybės narės turės pareigą pereiti prie elektroninių viešųjų pirkimų ir specialiai palengvintomis sąlygomis į šiuos pirkimus įtraukti smulkiuosius verslininkus. Reikia tikėtis, kad šios iniciatyvos, padėsiančios sutaupyti milijardus mokesčių mokėtojų pinigų, neįstrigs ir teigiamų pokyčių tiek Lietuvoje, tiek ES sulauksime jau netrukus.
Zigmantas Balčytis, Europarlamento narys
Šaltinis: DELFI.LT