Projektavimo įmonių asociacija parengė rekomendacijas, kuriomis remiantis perkančiosios organizacijos projektavimo paslaugas galėtų pirkti pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų.

Viešųjų pirkimų tarnyba sutinka, kad tokios rekomendacijos reikalingos, tačiau jų nepatvirtina – procesas, anot jos, stringa, nes nepavyksta išpainioti skirtingų interesų kamuolio.

Artūras Abromavičius, inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas, sako, kad, praėjusių metų pradžioje panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, pagal mažiausios kainos kriterijų organizuojami viešieji pirkimai stumia į akligatvį patyrusias projektavimo bendroves ir pačią valstybę.

„Kuo mažesni darbų mastai, tuo daugiau konkurse dalyvauja įmonių, neturinčių praktinės patirties ir suvokimo, ką reikės padaryti. Du daktarai gali įkurti įmonę, pasamdyti kelis inžinierius ir dalyvauti konkursuose lygiomis teisėmis su patyrusiomis bendrovėmis, kurios investuoja į žmones, žinias, programinę įrangą“, – kalba p. Abromavičius. Anot jo, pastaruoju metu mažesniuose viešųjų pirkimų konkursuose pasiūlymų kainos skiriasi 2–4 kartus.

Pernai „Sweco“ įmonių grupės Lietuvoje pajamos siekė 31,7 mln. Lt  – bendrovė daugiausia dirba didelio masto energetikos, infrastruktūros ir pramonės projektuose, iš kurių pernai gavo apie 60% pajamų.

„Kad neatitrūktume nuo realybės, dalyvaujame ir mažesnių projektų konkursuose, matome, kad padėtis tragiška. Norėdamos užsidirbti duonos kąsnį, rimtos projektavimo įmonės turi nusileisti iki rinkos naujokių lygio. Tokiu atveju apie tvarius sprendimus, kurie būtų geresni, naudingesni užsakovui, negali būti net kalbos“, – teigia pašnekovas.

Laukia kelerius metus

Ponas Abromavičius tvirtina, kad valstybė turi apsispręsti, kas jai svarbiau. Jei mažiausia kaina, tuomet reikia susitaikyti su pasekmėmis – statinių kokybė bus prasta, nes gerų sprendimų galinčios pasiūlyti bendrovės neturės galimybių pasireikšti. Norint išeiti iš užburto rato, projektavimo paslaugas reikėtų pirkti remiantis ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijumi. Įstatymas tai leidžia, bet didžioji dalis perkančiųjų organizacijų, ypač rajonuose, neturi kvalifikacijos tinkamai surašyti sąlygas.

„Perkančiųjų organizacijų kvalifikacija labai žema. Be to, visi bijo, nes už netinkamai panaudotus valdiškus pinigus muš prokuratūra. Tačiau nuoširdžiai nesuprantu, kodėl perkant projektavimo paslaugas žiūrima į mažiausią kainą. Tai juk ne pieštukas ir ne kėdė“, – sako Henrikas Žukauskas, architektas ir premjero visuomeninis patarėjas aplinkos apsaugos klausimais.

Rimvydas Pranaitis, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, pasakoja, kad savivaldybės mėgina sudėlioti sąlygas projektuotojams, norėdamos išvengti atrankos pagal mažiausią kainą.

„Konkursą laimi kokia nors įmonė, pasiūlydama nepagrįstai mažą kainą, paskui už ją nebesugeba atlikti darbų, o už europinius pinigus projektus vykdančios savivaldybės nebeturi iš kur paimti lėšų. Todėl mėgina įtraukti naudingumo kriterijų į konkursus, bet savivaldybėms trūksta specifinių šios srities žinių, jos prisigalvoja juokingų primityvių reikalavimų, kurie nieko bendro neturi su būsimo statinio kokybe. Ir visi lieka nepatenkinti“, – padėtį aiškina p. Pranaitis.

Projektavimo įmonių asociacija parengė rekomendacijas, kuriomis remiantis, perkančiosios organizacijos projektavimo paslaugas galėtų pirkti vadovaudamosi ekonominiu naudingumu.

„Viešųjų pirkimų tarnybai pateikėme apgalvotas, susistemintas taisykles, kuriose surašyta, kiek ir kokių dokumentų reikalauti, kokiais principais vadovautis, kad projektas būtų geros kokybės. Tos rekomendacijos ne iš piršto laužtos – priklausome FIDIC (Tarptautinė inžinerinių ir konsultavimo įmonių federacija), remiamės tarptautine patirtimi“, – kalba p. Pranaitis.

Jei Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patvirtintų rekomendacijas, vadinasi, jas pripažintų ir perkančiosios organizacijos galėtų jomis vadovautis bei argumentuoti sprendimus, kilus konfliktams. Projektavimo įmonių asociacija teigia, kad rekomendacijos įstrigo VPT daugiau nei dvejus metus.

„Vis žada patvirtinti, tačiau vienas nustatytas terminas baigėsi pernai, o paskutinis paskirtas terminas baigėsi šiemet kovo 15 dieną. Mums sunku suprasti, kur konfliktas ir kas gali prieštarauti. Nebent pavienės įmonės ar architektai, kuriems be nerealiai mažos kainos nesiseka laimėti konkursų“, – sako p. Pranaitis.

Masažas nepadės

VPT tvirtina, kad Projektavimo įmonių asociacijos parengtos rekomendacijos reikalingos, ir žada jas patvirtinti, bet procesas stringa, nes rekomendacijos ypač prieštaringai vertinamos. Tarnybos atstovams sudėtinga, nes jie neturi specifinių žinių. Įtakos turi ir tai, kad nuolat keičiamas Viešųjų pirkimų įstatymas ir prioritetas suteikiamas privalomiems teisės aktams, kuriuos VPT turi parengti.

„Mes pirmą kartą pamėginome atskirą specifinę sritį reglamentuoti dėl rinkoje kylančio poreikio. Už šias rekomendacijas prisiimame atsakomybę ir norime, kad jos iš tiesų būtų naudingos, nieko nediskriminuotų. Nėra prasmės daryti vien tam, kad užsidėtume varnelę. Tikrai nėra taip, kad nieko nedarome, – surengėme susitikimus su daugybe institucijų ir organizacijų“, – sako Aušra Pocienė, VPT atstovė. Anot jos, bėda ta, kad labai sudėtinga parengti rekomendacijas, kurios nediskriminuotų skirtingų šios rinkos sektorių ar atstovų grupių ir kartu būtų naudingos perkančiosioms organizacijoms.

„Gal iš pradžių sprendimai pasirodys nepopuliarūs, bet kartais reikia chirurginės operacijos, kad pacientas pagytų, – masažas nebepadės“, – įsitikinęs p. Abromavičius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.