Neskelbiami pirkimai sudarė 14 proc. visų savivaldybių administracijų 2006-2011 m. atliktų viešųjų pirkimų vertės, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) surinkti duomenys. Per pastaruosius šešerius metus savivaldybės neskelbiamų pirkimų būdu išleido 1,6 mlrd. Lt. Iš viso pirkimams buvo išleista 11,4 mlrd. Lt. Didžiausią dalį visų viešųjų pirkimų sumos neskelbiami pirkimai 2006-2011 m. sudarė Vilniaus miesto (33 proc.), Pasvalio rajono (29 proc.), Utenos rajono (25 proc.), Šakių rajono (25 proc.), Druskininkų (23 proc.) ir Alytaus miesto (23 proc.) savivaldybėse. Mažiausią – Skuodo rajono (0 proc.), Šilalės rajono (0,003 proc.), Birštono (0,02 proc.), Visagino (0,044 proc.) ir Švenčionių rajono (0,22 proc.) savivaldybėse.
Kai kurios savivaldybės žymiai dažniau negu kitos atliko neskelbiamus pirkimus. Pavyzdžiui, 2006-2011 m. tokie pirkimai sudarė 31 proc. visų Neringos, 29 proc. Alytaus miesto, 27 proc. Druskininkų, 26 proc. Akmenės rajono, 23 proc. Klaipėdos miesto, 23 proc. Utenos rajono, 23 proc. Panevėžio miesto viešųjų pirkimų. Per tą patį laikotarpį Skuodo rajono savivaldybė nesudarė nei vienos tokios sutarties, o neskelbiamų pirkimų dalis nuo visų atliktų viešųjų pirkimų sutarčių Plungės rajone sudarė 0,5 proc., Alytaus rajone, Šilalės rajone, Rokiškio rajone, Ukmergės rajone, Kupiškio rajone, Kretingos rajone – tik 1 proc.
2011 m. neskelbiami pirkimai sudarė triskart mažesnę visų atliktų viešųjų pirkimų sumos dalį (8 proc.), negu 2006 m. (26 proc.). 2007m. neskebiami pirkimai sudarė 25 proc., 2008 m. – 16 proc., 2009 m. – 6 proc., 2010 m. – 5 proc. visų savivaldybių atliktų viešųjų pirkimų.
Per pastaruosius šešerius metus savivaldybių sudaromų neskelbiamų pirkimų sutarčių sumos dalis visuose jų viešuosiuose pirkimuose pakito nežymiai. 2011 metais tokios sutartys sudarė 11 proc., 2010 m. – 9 proc., 2010 m. – 9 proc., 2008 m. – 16 proc., 2007 m. – 19 proc. 2006 m. – 15 proc. visų atliktų viešųjų pirkimų.
„Džiugu matyti, kad neskelbiamu būdu išleidžiamų pinigų sumos mažėja, tačiau akivaizdu, kad savivaldybės skirtingai interpretuoja Viešųjų pirkimų įstatymą. Kitaip būtų nelengva paaiškinti, kodėl taip skiriasi savivaldybių neskelbiamų pirkimų sutarčių dalis viešuosiuose pirkimuose ir tokiems pirkimams išleidžiamos sumos. Sunku patikėti, kad savivaldybių administracijos dirba tokiomis skirtingomis sąlygomis, jog vienos žymiai dažniau ir daugiau negu kitos priverstos pirkti neskelbiamu būdu“, sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) analizavo visų Lietuvos savivaldybių administracijų 2006-2011 m. atliktus viešuosius pirkimus remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktais duomenimis.
Šaltinis: Transparency International