„Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) surinko Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis ir atliko tyrimą apie 2006-2010 metais ministerijų vykdytus pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Nustatyta, kad daugiausiai lėšų pasinaudojant šia procedūra išleido Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos po 47 proc. ir Sveikatos apsaugos ministerija – 37 proc. visų pirkimų. Per tyrimo laikotarpį neskelbiamų pirkimų išleidžiamų lėšų dydis mažėjo daugiau kaip per pusę, o pačių pirkimų dalis didėjo ketvirtadaliu. Didžiausia neskelbiamo pirkimo suma – 41 mln. Lt.
Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu pirkimus atlikti neskelbiamų derybų būdu galima tik šiais atvejais: kai pateikti pasiūlymai neatitiko konkurso reikalavimų, kai nebuvo gauta nei vieno pasiūlymo, kai pirkimas vykdomas dėl išimtinių teisių apsaugos, dėl nenumatyto įvykio ar kitos išimtinės priežasties.
Neskelbiama supaprastintų pirkimų procedūra pagreitina pirkimo procesą, leidžia atlikti tęstinius ar dažnus mažos vertės pirkimus. Tačiau tokiais atvejais viešinamas tik informacinis pranešimas apie įvykusį pirkimą. „Šis pirkimo būdas laikomas padidintos rizikos viešųjų pirkimų būdu, nes gali sudaryti palankesnias sąlygas neskaidriems susitarimams ir korupcijai. Tai reiškia, kad neskelbiamų pirkimų vykdymas reikalauja ypatingo pagrįstumo ir atskaitingumo. Be to tokie pirkimai turi būti vykdomi tik išimtinais atvejais. Tačiau matome, kad daugelis ministerijų tokių pirkimų vykdo nemažai”, – sako Sergejus Muravjovas, TILS vadovas.
Visus iš Viešųjų pirkimų tarnybos gautus duomenis TILS pateikė viešumai svetainėje skaidrumas.lt