Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja valstybines įstaigas ir organizacijas ne mažiau kaip 5 proc. metinių pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių. Kiekviena biudžetinė įstaiga turi numatyti pirkimų plane, kad dalis paslaugų ar gaminių bus įsigyjama iš dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose socialinių įmonių registruotų Lietuvoje. Tačiau praktika rodo, kad įstatyme numtyta 5 proc. riba tesiekia tik apie 0,5 procentus.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Rizikos valdymo skyriaus vedėjas P.Straševičius patvirtino, kad valstybinės įstaigos, vykdant viešuosius pirkimus, nepasiekia VPĮ numatytos ribos perkant iš socialinių įmonių. Ši riba sumažinta nuo 10 iki 5 procentų. Tačiau bendras valstybinių įstaigų įvykdytų pirkimų rodiklis laikantis šio reikalavimo nuo buvusio 0,5 proc. pastairaisiais metais šiek tiek pakilo. P. Straševičiaus nuomone, šis pagerėjimas nėra susijęs su perkančiųjų organizacijų padidėjusia socialine atsakomybe. VPT stebi socialinių įmonių statuso turėtojų didėjimo tendencijas, kuris kelia tam tikrų abejonių – ar šiuo statusu nėra prisidengiama norint gauti valstybinius užsakymus, subsidijas, naudotis rezervuotų pirkimų teise ? Įtarimus kelia viena po kitos besisteigiančios statybų paslaugas teikiančios neįgaliųjų socialinės bendrovės.
Viešųjų pirkimų įstatymas numato ne tik reikalavimą valstybinėms įstaigoms 5 proc. viešųjų pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių, bet ir įpareigoja rinktis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Su stambesnėmis konkursuose dalyvaujančiomis įmonėmis sunku konkuruoti tik mažesnės kainos kriterijumi. Dažniausiai socialinių įmonių siūlomų paslaugų kaina viršija vidutinę.