Perkančiosios organizacijos, skelbdamos viešuosius pirkimus projektavimo ir statybos darbams, beveik visada renkasi mažiausios kainos kriterijų, o dėl to kenčia projektų kokybė ir neretai neefektyviai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Rinktis ekonominio naudingumo kriterijų skatinama tik žodžiais, tad vilčių, kad padėtis pasikeis į gera, teikia nebent naujos ES direktyvos, akcentuojančios lankstesnę viešųjų pirkimų tvarką.


„Vis kartojame, kad reikia skatinti pirkti taikant ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo modelius – atsižvelgiant į ilgaamžiškumo, kokybės, energinio efektyvumo, inovatyvumo ir kitokius kriterijus“, – sako Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas.

Statybininkai vienu balsu tikina, kad viešųjų pirkimų (VP) konkursuose perkančiosioms organizacijoms (PO) masiškai orientuojantis į mažiausios kainos kriterijų statybos projektų konkursus dažnai laimi įmonės, pasiūliusios nerealiai pigias paslaugas. Todėl projektai stringa, vėliau brangsta, naudojamos prastesnės medžiagos ir primityvesni techniniai sprendimai.

Skaičiai rodo, kad ekonominio naudingumo kriterijumi, kuriuo vadovautis taip pat leidžia Viešųjų pirkimų įstatymas, VP konkursus statybos ir projektavimo darbams vykdantys pirkėjai vadovaujasi itin retai.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, pernai  1.311 projektavimo darbų pirkimas buvo atliktas už mažiausią kainą ir tik 37 – įvertinant ekonominį naudingumą. Statybos darbų konkursuose mažiausia kaina lėmė 1.435 projektų nugalėtojus, ekonominė nauda – 8 projektų.

šaltinis: vz.lt