Premjero Andriaus Kubiliaus suburta darbo grupė pateikė siūlymų kaip iš valstybė įstaigų išguiti nelegalius lobistus ir sustiprinti valdininkų imunitetą, kad šie taptų atsparesni interesų vilionėms.

Darbo grupės siūlymai praeitą savaitę pristatyti Vyriaybės nariams. Premjero nuomone, viešieji pirkimai, teisėkūra, viešasis administravimas – sritys, kuriose dirbantys politikai ir valstybės tarnautojai susiduria su didžiausiu suinteresuotų žmonių spaudimu.

Gairės, kaip turėtų būti reguliuojami tokie ryšiai ir kaip tokiais atvejais turėtų elgtis valdininkai, parengtos. Be kita ko, jomis siekiama sustiprinti saugiklius viešųjų pirkimų srityje ir skirstant Europos Sąjungos lėšas.

Siūlomas priemones „Lietuvos žinioms” trumpai pakomentavo ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Tai – papildomų susitikimų deklaravimas, stenografavimas, garso įrašų darymas, ypač viešųjų pirkimų srityje. išskirtinis dėmesys teisės aktams, kuriuos inicijuoja privačių interesų turinčios organizacijos. ” Turi būti aiškiai nurodoma, kas yra tikrasis teisės aktų iniciatorius, kad būtų išguitas nešvarus lobizmas” – dėstė kancleris.

Pasak darbo grupės vadovo Ministro pirmininko tarnybos teisės skyriaus vedėjo Rimvydo Pilybaičio viešųjų pirkimų srityje bus įvesta naujovių, užkertančių kelią derinti pirkimų sąlygas su suinteresuotais asmenimis.

„Lietuvos žinios”

Siekdama sušvelninti galvos skausmą dėl viešųjų pirkimų perkančiosioms organizacijoms UAB „Opic Baltija” kartu su UAB „Eurokonsultacijos” sukūrė viešųjų pirkimų išmaniąją sistemą „VIPIS”. „Nuolat susiduriama kai dalis perkančiųjų organizacijų (PO) daro nepiktybines klaidas, o jas lemia įstatymų, specifikos neišmanymas, žmogiškasis faktorius ar papraščiausiai etatų trūkumas”, – teigia sistemos kūrėjai.

Smulkiose PO pirkimų funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojai ūkio reikalams, ūkvedžiai, mokytojai net logopedai ar muzikos ir fizinio lavinimo mokytojai. Už 950 Lt per metus siūloma sistema leis PO lengvai rasti pirkimo kodus, pasirinkti tinkamą pirkimo būdą, planuoti pirkimus, jų biudžetą ir kt. Kol kas „VIPIS” sprendimu naudojasi apie 20 organizacijų, daugiausia – mokyklos.

Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) siūlo neišradinėti dviračio ir naudotis įstatymų numatytomis galimybėmis. Viena perkančioji organizacija gali įpareigoti kitą PO atlikti pirkimą, o „kalbant apie viešuosius pirkimus vykdančių darbuotojų kompetenciją, įstatyme nurodoma, kad vadovas į viešųjų pirkimų komisiją skiria kompetetingus asmenis. Jei skiria nekompetetingus, tai – jau vadovo kompetencijos klausimas”, – teigia Žydrūnas Plytnikas, VPT direktorius.

VZ.lt

Savivaldybių rengiamuose viešųjų pirkimų konkursuose pažeidimai fiksuojami vienas po kito, tačiau valdininkai, blogiausiu atveju, atsiperka nedidele bauda. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nuo 2009 metų ištyrusi 408 savivaldybių rengtus konkursus aptiko pažeidimų maždaug 244 – apie 60 proc. „VPT negali teigti, kad visais atvejais pažeidimai piktybiški. Tačiau Vilniaus, Alytaus miesto, Trakų ir Ukmergės raj. savivaldybių pirkimo medžiagą, įtardama korupcinio pobūdžio veiksmus ar matydama piktnaudžiavimo požymių, VPT perdavė teisėsaugos institucijoms”, – teigia VPT. Iki šiol didžiausia bauda (1500 Lt) už viešųjų pirkimų pažeidimus skirta Vilniaus miesto, Ukmergės ir Alytaus rajonų viešųjų pirkimų komisijos nariams. Daugiausiai pažeidimų padarė Trakų rajono savivaldybės atstovai. VPT duomenimis daugiausiai pažeidimų atsiranda vykdant supaprastintus pirkimus. Pasitaiko atvejų, kai jau sudarant pirkimo sutartis būna pakeičiamos konkurso sąlygos.

Konsultacinės bendrovės „Peritus sprendimai” viešųjų pirkimų ekspertas Andrius Šiaudinis mano, kad daugiau nei pusę pažeidimų lemia nepakankami savivaldybių darbuotojų įgūdžiai ir kompetencija viešųjų pirkimų srityje. „Tarnautojams viešųjų pirkimų organizavimo funkcija būna kokia dešimta tarp kitų funkcijų. Manau, tikrai neretai žmonėms pritrūksta administracinių įgūdžių, žinių.” – teigė A. Šiaudinis. Jo nuomone, viešųjų pirkimų skaidrumo vien VPT užtikrinti negali – nėra didesnio kontrolės mechanizmo nei konkurencija.

IQ.lt

Ūkio ministerija vykdo projektą, kurio tikslas – pateikti pasiūlymus dėl veiksmingesnės ir greitesnės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos sukūrimo. Klausimynas, kuris yra vykdomo projekto dalis, siekiama išsiaiškinti svarbiausias priežastis, lemiančias užsitęsiantį viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Nustačius svarbiausias kliūtis, bus ieškoma sprendimų, kaip jas panaikinti, ir siūlymų, kaip kurti sistemą, leisiančią veiksmingiau nagrinėti viešųjų pirkimų ginčus.

Viešųjų pirkimų sistemos dalyvių prašoma atsakyti į tuos klausimus, kurie susiję su Jūsų kompetencija iki 2011-07-11. Klausimyną rasite čia.

UKMIN.lt

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Valdemaras Valkiūnas, siekdamas efektyvesnio Viešųjų pirkimų tarnybos darbo, įregistravo pasiūlymą Viešųjų pirkimų įstatymo projektui dėl Tarnybos darbuotojų skaičiaus didinimo.

Pateikto pasiūlymo svarstymo metu ne tik bus pateikta išsami informacija apie naujų pareigybių funkcijas, numatomą jų pasiskirstymą ir esamą dabartinę situaciją, tačiau pasimatys, kurie parlamentarai priešinasi korupcijos mažinimui. Pasak Seimo nario, Viešieji pirkimai yra kertinė niša, kurią kontroliuoti būtina, o sutaupytas lėšas bus galima panaudoti kitoms ypač aktualioms Lietuvos problemoms spręsti.

LRS.lt


Viešųjų pirkimų vykdymo išmanymas – vienas pagrindinių veiksnių sėkmingam ir sklandžiam Europos Sąjungos remiamų projektų įgyvendinimui.

Dažniausiai daromos perkančiųjų organizacijų klaidos pirkimų procese:
– nepaskelbiamos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės;- keičiamos pirkimų sąlygos, apie tai neinformuojant tiekėjų;- nekruopščiai atliekamas tiekėjų kvalifikacijos vertinimas;

– be pagrindo vykdomos neskelbiamos derybos ar perkama iš vieno tiekėjo;

– nesilaikoma supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų terminų;

– pirkimai skaidomi dalimis, siekiant išvengti visai pirkimo vertei taikomo pirkimo būdo.

NMA.lt

Viešųjų pirkimų vykdymo išmanymas – vienas pagrindinių veiksnių sėkmingam ir sklandžiam Europos Sąjungos remiamų projektų įgyvendinimui.Dažniausiai daromos perkančiųjų organizacijų klaidos pirkimų procese:
– nepaskelbiamos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės;- keičiamos pirkimų sąlygos, apie tai neinformuojant tiekėjų;- nekruopščiai atliekamas tiekėjų kvalifikacijos vertinimas;- be pagrindo vykdomos neskelbiamos derybos ar perkama iš vieno tiekėjo;- nesilaikoma supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų terminų;- pirkimai skaidomi dalimis, siekiant išvengti visai pirkimo vertei taikomo pirkimo būdo.

NMA.lt

Ekonomistas N.Mačiulis akcentuoja, kad Vyriausybė taupo ne ten, kur reikia. „Biudžetas turi būti kuo labiau subalansuotas, bet tai galima daryti ne mažinant išlaidas žmonių socialinėms reikmėms, o efektyviau perskirstant gautus mokesčius, – teigė jis. Pavyzdžiui, per metus 10 mlrd. litų skiriama viešiesiems pirkimams, bet jie, deja, neretai yra neskaidrūs. Vien čia tikrai galima sutaupyti ne vieną milijardą.”

N.Mačiulio teigimu, švaistomi ir neskaidriai naudojami valstybės pinigai taip pat neskatina geresnio biudžeto surinkimo. „Visuomenė, matydama, kad per mokesčius surinktus pinigus valdžia perskirsto neefektyviai arba daug jų dingsta nežinia kur, būna mažiau suinteresuota juos sąžiningai mokėti, ir atvirkščiai – jei gaunama visuomeninė nauda iš mokesčių, jie mokami daug noriau”, – sakė N. Mačiulis.

DELFI.lt

Norinčioms dalyvauti valstybės įmonių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose įmonėms teks laikytis įstatymų – teikti akcininkų sąrašus, finansines ataskaitas, nurodyti viešojo informavimo priemonių tiražus ir pan. „Šiuo metu dar negaliu išvardinti visų reikalavimų, tačiau galiu patvirtinti, kad nebus nieko, ko nėra įtvirtinta įstatymuose”, – pabrėžia ūkio ministras Rimantas Žylius.

VZ.lt

„Gana dažnas pavyzdys: konkurse mažiausia siūloma kaina – 1 mln. litų, o konkursą laimi siūlęs didžiausią – 15 mln. litų, nes pirmieji šeši atsiima siūlymus arba pašalinami iš konkurso” – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas interviu savaitraščiui „Veidas”. Pasitaiko ir kuriozų: „Štai atliekant vieną pirkimą, kai buvo perkami diržai, dalyvavo trys įmonės: viena, gaminanti diržus, kita – baldus, o trečia – statybos įmonė”. Šiuo metu perkančių organizacijų yra apie 5,2 tūkst., o kiekviena jų per metus vykdo mažiausiai 10-30 pirkimų. Per metus atlikta apie 500 tikrinimų ir vertinimų, 119 bylų perduota teisėsaugos institucijoms. Ž.Plytniko iniciatyva Ūkio ministerijai pateiktas projektas dėl griežtesnės atsakomybės viešuosiuose pirkimuose.

„Gana dažnas pavyzdys: konkurse mažiausia siūloma kaina – 1 mln. litų, o konkursą laimi siūlęs didžiausią – 15 mln. litų, nes pirmieji šeši atsiima siūlymus arba pašalinami iš konkurso” – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas interviu savaitraščiui „Veidas”. Pasitaiko ir kuriozų: „Štai atliekant vieną pirkimą, kai buvo perkami diržai, dalyvavo trys įmonės: viena, gaminanti diržus, kita – baldus, o trečia – statybos įmonė”. Šiuo metu perkančių organizacijų yra apie 5,2 tūkst., o kiekviena jų per metus vykdo mažiausiai 10-30 pirkimų. Per metus atlikta apie 500 tikrinimų ir vertinimų, 119 bylų perduota teisėsaugos institucijoms. Ž.Plytniko iniciatyva Ūkio ministerijai pateiktas projektas dėl griežtesnės atsakomybės viešuosiuose pirkimuose.

BNS.lt