Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kreipėsi į šalies aukštąsias mokyklas ragindama studijų programas papildyti privalomomis viešųjų pirkimų studijomis, taip pat pradėti rengti profesionalius viešųjų pirkimų specialistus.

„Viešųjų pirkimų specialistų Lietuvoje niekas nerengia. Būdama atsakinga už Viešųjų pirkimų įstatymo vykdymo priežiūrą ir metodinę pagalbą Viešųjų pirkimų tarnyba kasdien susiduria su nepakankama viešuosius pirkimus vykdančių specialistų kvalifikacija. Tai lemia klaidas, kurios valstybei brangiai kainuoja”, – komentuodamas šią iniciatyvą sakė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas.

Mykolo Romerio, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetus VPT ragina privalomas viešųjų pirkimų disciplinas įtraukti į teisės, viešojo administravimo, ekonomikos studijų programas, o taip pat pradėti rengti atskiras magistro ar bakalauro viešųjų pirkimų studijas.

Vyriausybė nusprendė Lietuvoje kurti naują viešąją įstaigą „CPO LT”, per kurią nuo kitų metų vyks ir bus plėtojami centralizuoti viešieji pirkimai, planuojama sudaryti daugiau sutarčių su skirtingų prekių ir paslaugų tiekėjais.Tokios įstaigos steigimas ir įstatai patvirtinti trečiadienio posėdyje, ją kurti pavedama Ūkio ministerijai.

„Tas eksperimentas, kuris vyko iki šiol, iš tikrųjų parodė, kad centralizuoti pirkimai turi gerą potencialą ir reikia dabar daug daugiau pastangų dėti plečiant prekių katalogo apimtį ir įtraukiant daugiau perkančiųjų organizacijų kaip klientus”, – posėdyje sakė Rimantas Žylius, ūkio ministras.

Centralizuota viešųjų pirkimų sistema – viešųjų pirkimų sistemos dalis, kuria naudojasi valdžios institucijos, ji veikia supaprastintu elektroninės parduotuvės principu. Elektroniniame kataloge kaupiama informacija apie tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir pagal įstaigos pasirinktas specifikacijas jai automatiškai generuojamas geriausias pasiūlymas, parengiama sutartis.

„Tada, kai organizacija, pavyzdžiui, ministerija nori nusipirkti kompiuterių, mums tai trunka 4-5 dienas – kad nusipirktumėm 200 kompiuterių. Jeigu eitumėm normaliu viešųjų pirkimų keliu, tai užtruktų nuo 3 turbūt iki 6 mėnesių su didžiuliu indėliu mūsų darbuotojų – ruošimu dokumentų, svarstymu ir t.t. Šis yra pats efektyviausias būdas pirkti, deja, kol kas ne visus produktus pirkti mokame. Tai labiau tinka standartizuotiems produktams, bet kaupiantis kompetencijai, matome, kad galima vis daugiau produktų standartizuoti. Vienas iš dalykų, apie kuriuos mąstoma, yra kelionių pirkimai”, – pabrėžė p. Žylius.

Ūkio ministerija skaičiuoja, kad dėl centralizuotų pirkimų valstybė vien pernai sutaupė 4,77 mln. Lt. Šiuo metu sistema privalo naudotis tokios institucijos kaip ministerijos, kai savivaldybės tai gali daryti savo nuožiūra.

„Savivaldybės nėra niekaip susaistytos, bet matome, kad kai kurios, kurios tikrai nori taupyti ir ne tiek rūpinasi galbūt, kad gautų tokią spalvą, kuri jiems labiausiai patinka, o tiesiog už gerą kainą gerą produktą, tai vis daugiau ir daugiau naudojasi”, – pabrėžė p. Žylius, kaip vieną iš atvejų, kai valdžios institucijoms pavyko sutaupyti, pateikdamas kelis centus tesiekiantį mobiliojo ryšio tarifą.

„CPO LT” centrinės perkančiosios organizacijos funkcija būtų perduota iš Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), kuri yra pavaldi Finansų ministerijai, nors viešųjų pirkimų politiką ir dabar formuoja Ūkio ministerija.

CPVA ir toliau rūpinsis įvairių programų bei projektų administravimu Lietuvoje bei užsienyje, kai „CPO LT”, perimsianti elektroninį katalogą cpo.lt, centralizuotai vykdys viešuosius pirkimus bei turės plėtoti jiems vykdyti skirtas inovatyvias sistemas.

„Bus tas dėmesys, kuris reikalingas, kad pastūmėtumėm vadybinių kompetencijų kaupimą viešųjų pirkimų srityje. Mes negalėjom to prašyti iš CPVA, kadangi jie labai aiškiai sakė, jog negali skirti tam resursų, nes skiria resursus kitur. Atsiradimas organizacijos, kurios pagrindinė funkcija bus centralizuoti viešieji pirkimai, iš tikrųjų pagelbės visai situacijai. Mums reikia daug greitesnės nei iki šiol buvo centralizuotų viešųjų pirkimų plėtros”, – teigė p. Žylius.

Anot Ingridos Šimonytės, finansų ministrės, centralizuoti viešieji pirkimai CPVA iki šiol buvo valdomi „iš gryno entuziazmo”.

Prieš kelerius metus pradėtų vykdyti centralizuotų viešųjų pirkimų apimtys 2009 m. Lietuvoje siekė 16,9 mln. Lt, 2010 m. – 49,7 mln. Lt, 2011 m. – 171,9 mln. Lt.

Savo ruožtu bendra viešųjų pirkimų vertė vien pirmąjį šių metų pusmetį buvo 5,5 mlrd. Lt – 36% daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Jų skaidrumą prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba, taip pat valdantį centrinį viešųjų pirkimų portalą cvpp.lt, kuris nepriklausomai veiks ir toliau.

Ateityje už centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas paslaugas numatoma nustatyti mokesčio tarifą ir šios pajamos būtų naudojamos įstaigos veiklos plėtrai, nurodo Ūkio ministerija.

„Turi būti galvojama apie tai, kad leisti apskritai konkurenciją tarp centrinių perkančių organizacijų, tai yra, kad ilgainiui gali atsirasti komercinės, pavyzdžiui centrinės perkančios organizacijos”, – teigė ūkio ministras, tačiau pabrėžė, kad tai galėtų būti svarstoma ne anksčiau nei po dvejų ar trejų metų, kai tokie pirkimai bus labiau išplėtoti.

„Viešųjų pirkimų sritis yra labai jautri, čia turime mokytis daug ko”, – teigė p. Žylius.

Iš valstybės biudžeto papildomų lėšų poreikio naujai įstaigai nenumatoma.

Šaltinis: vz.lt

„Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) surinko Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis ir atliko tyrimą apie 2006-2010 metais ministerijų vykdytus pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Nustatyta, kad daugiausiai lėšų pasinaudojant šia procedūra išleido Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos po 47 proc. ir Sveikatos apsaugos ministerija – 37 proc. visų pirkimų.  Per tyrimo laikotarpį  neskelbiamų pirkimų išleidžiamų lėšų dydis mažėjo daugiau kaip per pusę, o pačių pirkimų dalis didėjo ketvirtadaliu. Didžiausia  neskelbiamo pirkimo suma – 41 mln. Lt.

 Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu pirkimus atlikti neskelbiamų derybų būdu galima tik šiais atvejais: kai pateikti pasiūlymai neatitiko konkurso reikalavimų, kai nebuvo gauta nei vieno pasiūlymo, kai pirkimas vykdomas dėl išimtinių teisių apsaugos, dėl nenumatyto įvykio ar kitos išimtinės priežasties.

Neskelbiama supaprastintų pirkimų procedūra pagreitina pirkimo procesą, leidžia atlikti tęstinius ar dažnus mažos vertės pirkimus. Tačiau tokiais atvejais viešinamas tik informacinis pranešimas apie įvykusį pirkimą. „Šis pirkimo būdas laikomas padidintos rizikos viešųjų pirkimų būdu, nes gali sudaryti palankesnias sąlygas neskaidriems susitarimams ir korupcijai. Tai reiškia, kad neskelbiamų pirkimų vykdymas reikalauja ypatingo pagrįstumo ir atskaitingumo. Be to tokie pirkimai turi būti vykdomi tik išimtinais atvejais. Tačiau matome, kad daugelis ministerijų tokių pirkimų vykdo nemažai”, – sako Sergejus Muravjovas, TILS vadovas.

Visus iš Viešųjų pirkimų tarnybos gautus duomenis TILS pateikė viešumai svetainėje skaidrumas.lt

Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja valstybines įstaigas ir organizacijas ne mažiau kaip 5 proc. metinių pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių. Kiekviena biudžetinė įstaiga turi numatyti pirkimų plane, kad dalis paslaugų ar gaminių bus įsigyjama iš dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose socialinių įmonių registruotų Lietuvoje. Tačiau praktika rodo, kad įstatyme numtyta 5 proc. riba tesiekia tik apie 0,5 procentus.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Rizikos valdymo skyriaus vedėjas P.Straševičius patvirtino, kad valstybinės įstaigos, vykdant viešuosius pirkimus, nepasiekia VPĮ numatytos ribos perkant iš socialinių įmonių. Ši riba sumažinta nuo 10 iki 5 procentų. Tačiau bendras valstybinių įstaigų įvykdytų pirkimų rodiklis laikantis šio reikalavimo nuo buvusio 0,5 proc. pastairaisiais metais šiek tiek pakilo. P. Straševičiaus nuomone, šis pagerėjimas nėra susijęs su perkančiųjų organizacijų padidėjusia socialine atsakomybe. VPT stebi socialinių įmonių statuso turėtojų didėjimo tendencijas, kuris kelia tam tikrų abejonių – ar šiuo statusu nėra prisidengiama norint gauti valstybinius užsakymus, subsidijas, naudotis rezervuotų pirkimų teise ? Įtarimus kelia viena po kitos besisteigiančios statybų paslaugas teikiančios neįgaliųjų socialinės bendrovės.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato ne tik reikalavimą valstybinėms įstaigoms 5 proc. viešųjų pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių, bet ir įpareigoja rinktis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Su stambesnėmis konkursuose dalyvaujančiomis įmonėmis sunku konkuruoti tik mažesnės kainos kriterijumi. Dažniausiai socialinių įmonių siūlomų paslaugų kaina viršija vidutinę.

Keisti viešųjų pirkimų tvarką ir griežtinti kontrolę, pasak Prezidentės, verčia įžūlus Viešųjų pirkimų įstatymo piktnaudžiavimas išimtimis. Akis bado neskaidrūs sandoriai, viešumo nebuvimas, neadekvačios sankcijos už padarytus pažeidimus.

Įstatymo projekto pataisos numato Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo rinkimą daugiausiai dviem kadencijom po ketverius metus. VPT vadovą skirs ir atleis LR Prezidentė(-as) Ministro pirmininko teikimu. VPT taps pavaldi ne LR Ūkio ministerijai, bet tiesiogiai Lietuvos Respublikos Prezidentei(-ui). Bus privaloma nustatyti tvarką, kuri neleistų nuslėpti perkančiųjų organizacijų vykdomus pirkimus. Taip pat privalomai skelbiamos visos vykdomos derybos, laimėtojai, ketinami sudaryti sandoriai.

Palikta galimybė neatskleisti sandorio, tačiau neskelbiamų derybų pagrįstumą teikti ne pasibaigus pirkimui, bet prieš pradedant jį. Numatytos ir griežtesnės administracinės baudos: pirmą kartą pažeidusiems bauda nuo 500 Lt iki 5000 Lt, pakartotinai – nuo 2,5 iki 10 tūkst.Lt.

UAB „Bitė Lietuva” pateikė prašymą VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra” nutraukti preliminariąją sutartį paslaugoms teikti per Centrinę perkančiųjų organizacijų sistemą CPO. Telekomunikacijų bendrovė teigia, kad konkuruoti teikiant mobiliojo ryšio paslaugas viešajam sektoriui jiems esą nenaudinga. Jų manymu per CPO vykdomi pirkimai iškraipo konkurenciją, netenkina konkursinės sąlygos, kriterijai, o esant vienodiems pasiūlymams pirmumas suteikiamas dalyviui ankščiausiai sudariusiam preliminarią sutartį.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informuoja, kad nuo 2009 m. birželio mėn. per Centrinę perkančiųjų organizacijų sistemą įvyko 207 mobiliojo ryšio konkursai. „Tele2″ laimėjo – 97, ‘Omnitel” – 93, „Bitė Lietuva” – 17 pirkimų. Šiemet įvyko 85 konkursai, kurių bendra vertė 766 518,- Lt. Svarbu paminėti, kad tai sudaro 1% visų pirkimų vertės ir 7% pirkimų apimties.

Dar vasario mėnesį VPT informavo visuomenę apie mobiliojo ryšio paslaugų valstybinėms įstaigoms permoką – mažiausiai 26,5 mln. Lt.

Sostinės vicemeras Kęstutis Nėnius, kuruojantis sostinės sveikatos klausimus DELFI teigė, kad renka informaciją apie Vilniaus savivaldybei pavaldžių gydymo įstaigų rengtus viešuosius pirkimus.

„Visos poliklinikos ir ligoninės įpareigotos iki rugpjūčio 1 dienos pateikti informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus, susijusius su vaistų pirkimu, reagentais, dezinfekcinėmis ir medicininėmis priemonėmis, medicinos įranga, pastatų statybos ir remonto darbais. Deja, dar ne visos poliklinikos ir ligoninės yra pateikusios prašomą informaciją” – sakė J.Pinskus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau tiria Vilniaus savivaldybės medicinos įstaigų viešuosius pirkimus. Į jų akiraty pretenduoja patekti ir Karoliniškių poliklinikos vykdomi konkursai, kuriuos dažniausiai laimi direktorės vyro vadovaujama bendrovė.

Šiandien bendrovė „OMNITEL” teikianti telekomunikacijų paslaugas įteikė raštą Centrinei perkančiajai organizacijai (CPO) nutraukti sutartį šalių susitarimu. Įmonės netenkina CPO siūlomos pirkimo procedūros, kurias dar š.m. gegužės mėnesį prašė keisti kreipdamasi į Ministrą Pirmininką ir Ūkio ministeriją. Pagal dabar egzistuojančią judriojo telefono ryšio viešujų pirkimų tvarką per CPO laimėtojas nustatomas pagal minutės pokalbio ir žinutės siuntimo paslaugų mažiausios kainos pasiūlymą. Pasak „OMNITEL”, laimėtojas turi būti vertinamas pagal kompleksinį pasiūlymo naudingumą sutarties laikotarpiu: paslaugų kokybę, techninių problemų operatyvų sprendimą, tinklo aprėptį, papildomą įrangą ir kitas paslaugas.

„OMNITEL” viceprezidentas Rytis Ambrazevičius paaiškindamas bendrovės sprendimą sakė: „egzistuojanti tvarka lėmė, kad šiuo metu perkamos ne paslaugos, o kaina, kuri yra vienintelis kriterijus CPO sistemoje. Tačiau visi konkursuose dalyvaujantys operatoriai pateikia vienodus įkainius, o kitų svarbių kriterijų tiesiog nenumatyta, vadinasi realios konkurencijos taip pat nėra. Taigi, jei siūlomos vienodos kainos, o pastaruoju metu jos ir siūlomos iš esmės vienodos, iš anksto aišku, kad pirkimą laimės tas pats operatorius, kuris pirmas pateikė pasiūlymą 2010 metais. Mes neneigiame, kad kaina yra svarbu, tačiau, nesant galimybės konkuruoti kainomis, reikia ir kitų vertinimo kriterijų. Turėtų būti atsižvelgiama į vertę, kurią tiekėjo pasiūlymas suteikia konkrečiam pirkėjui, atsižvelgiant į jo specifinius poreikius.

Tiekėjams pateikus vienodas kainas CPO taisyklės nustato, kad laimi tas tiekėjas, kuris pirmasis pateikė pasiūlymą ne konkrečiai perkančiajai organizacijai, o tas kuris pasiūlymą pateikė pirmasis sudarant preliminariaja sutarti su CPO dar 2010 metais. Šiuo metu operatorių skelbiamos judriojo ryšio kainos praktiškai vienodos.

Į Lietuva plūsta nesertifikuotos statybinės medžiagos. Tiekėjai nesidrovi, anot mūsų šalies gamintojų, teikti ne tų statybinių medžiagų atitikties deklaracijas, pasitaiko ir kitų dokumentų klastojimo atvejų. Kokybės reikalavimų neatitinkančios medžiagos perkamos vien dėl mažos kainos. Sudaromos palankios sąlygos nekokybiškoms medžiagoms patekti į statybvietes valstybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamuose objektuose.

Skelbiant viešuosius konkursus būtinas reikalavimas naudoti sertifikuotas medžiagas ir prekes. Tai nėra naujiena nė vienai bendrovei. Tačiau dažnai pasitaiko, kad dokumentai rodo vieną, o prekės ir medžiagos naudojamos visai kitos. Ir tokia praktika pas mus toleruojama. „Galbūt tai kam nors naudinga ?” – piktinasi Lietuvos gamintojai.

Mažiausios kainos kriterijus statybų konkursuose – didžiausias nekokybiškos produkcijos skatintojas. Jei konkursų sąlygose būtų numatyti griežtesni reikalavimai medžiagų kokybei, neatsipirktų rizika naudoti pigias, nekokybiškas prekes. Jos apskritai išnyktų iš rinkos jeigu nebūtų paklausios. Juk patys pirkėjai nustato taisykles – mažiausia kaina. Viena ranka reikalaujama kokybės, kita „siūlo” pasirinkti pigiausią – reiškia – ne visada kokybišką produktą ar paslaugą.

Didžiausia kritika tenka techninei priežiūrai. Būtent jie atsakingi, kad į statybos objektus patektų tik sertifikuotos medžiagos, būtų laikomasi statybos reglamento.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atlikusi Ministro pirmininko tarnybos (MPT) organizuoto tarnybinių kelionių konkurso patikrinimą konstatavo, kad sutartis su viešojo pirkimo laimėtoju yra niekinė ir turi būti nutraukta. VPT nurodo keletą šio sprendimo priežaščių.

Pirmiausia, tarnybos nuomone, MPT suformulavo ribojančias konkurenciją viešojo pirkimo sąlygas. Antra, VPT stebina premjero tarnybos kainos vertinimo kriterijus. „Pirkimo dokumentuose nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus – kelionių aptarnavimo įkainis – yra neobjektyvus ir netinkamas, kadangi tiekėjai, konkuruodami tarpusavyje bei siekdami būti pripažintais laimėtojais, teiktų mažiausius galimus – 0,01 Lt aptarnavimo įkainius” – rašoma VPT išvadose.

Tokius kelionių aptarnavimo įkainius pateikė penkios iš šešių bendrovių dalyvavusių konkurse. Laimėtoju pasirinkta „Vestekspress’. Šiuo atveju laimėtoju pripažintas tiekėjas ankščiausiai pateikęs pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų tarnyba konstatuoja, kad surengdama tokias kelionių organizatorių lenktynes, o ne ieškodama geriausio kainos ir kokybės santykio Ministro pirmininko tarnyba pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, kuriais nustatyta, kad pirkimų lėšos turi būti naudojamos racionaliai.