Vyriausybė nusprendė Lietuvoje kurti naują viešąją įstaigą „CPO LT”, per kurią nuo kitų metų vyks ir bus plėtojami centralizuoti viešieji pirkimai, planuojama sudaryti daugiau sutarčių su skirtingų prekių ir paslaugų tiekėjais.Tokios įstaigos steigimas ir įstatai patvirtinti trečiadienio posėdyje, ją kurti pavedama Ūkio ministerijai.

„Tas eksperimentas, kuris vyko iki šiol, iš tikrųjų parodė, kad centralizuoti pirkimai turi gerą potencialą ir reikia dabar daug daugiau pastangų dėti plečiant prekių katalogo apimtį ir įtraukiant daugiau perkančiųjų organizacijų kaip klientus”, – posėdyje sakė Rimantas Žylius, ūkio ministras.

Centralizuota viešųjų pirkimų sistema – viešųjų pirkimų sistemos dalis, kuria naudojasi valdžios institucijos, ji veikia supaprastintu elektroninės parduotuvės principu. Elektroniniame kataloge kaupiama informacija apie tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir pagal įstaigos pasirinktas specifikacijas jai automatiškai generuojamas geriausias pasiūlymas, parengiama sutartis.

„Tada, kai organizacija, pavyzdžiui, ministerija nori nusipirkti kompiuterių, mums tai trunka 4-5 dienas – kad nusipirktumėm 200 kompiuterių. Jeigu eitumėm normaliu viešųjų pirkimų keliu, tai užtruktų nuo 3 turbūt iki 6 mėnesių su didžiuliu indėliu mūsų darbuotojų – ruošimu dokumentų, svarstymu ir t.t. Šis yra pats efektyviausias būdas pirkti, deja, kol kas ne visus produktus pirkti mokame. Tai labiau tinka standartizuotiems produktams, bet kaupiantis kompetencijai, matome, kad galima vis daugiau produktų standartizuoti. Vienas iš dalykų, apie kuriuos mąstoma, yra kelionių pirkimai”, – pabrėžė p. Žylius.

Ūkio ministerija skaičiuoja, kad dėl centralizuotų pirkimų valstybė vien pernai sutaupė 4,77 mln. Lt. Šiuo metu sistema privalo naudotis tokios institucijos kaip ministerijos, kai savivaldybės tai gali daryti savo nuožiūra.

„Savivaldybės nėra niekaip susaistytos, bet matome, kad kai kurios, kurios tikrai nori taupyti ir ne tiek rūpinasi galbūt, kad gautų tokią spalvą, kuri jiems labiausiai patinka, o tiesiog už gerą kainą gerą produktą, tai vis daugiau ir daugiau naudojasi”, – pabrėžė p. Žylius, kaip vieną iš atvejų, kai valdžios institucijoms pavyko sutaupyti, pateikdamas kelis centus tesiekiantį mobiliojo ryšio tarifą.

„CPO LT” centrinės perkančiosios organizacijos funkcija būtų perduota iš Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), kuri yra pavaldi Finansų ministerijai, nors viešųjų pirkimų politiką ir dabar formuoja Ūkio ministerija.

CPVA ir toliau rūpinsis įvairių programų bei projektų administravimu Lietuvoje bei užsienyje, kai „CPO LT”, perimsianti elektroninį katalogą cpo.lt, centralizuotai vykdys viešuosius pirkimus bei turės plėtoti jiems vykdyti skirtas inovatyvias sistemas.

„Bus tas dėmesys, kuris reikalingas, kad pastūmėtumėm vadybinių kompetencijų kaupimą viešųjų pirkimų srityje. Mes negalėjom to prašyti iš CPVA, kadangi jie labai aiškiai sakė, jog negali skirti tam resursų, nes skiria resursus kitur. Atsiradimas organizacijos, kurios pagrindinė funkcija bus centralizuoti viešieji pirkimai, iš tikrųjų pagelbės visai situacijai. Mums reikia daug greitesnės nei iki šiol buvo centralizuotų viešųjų pirkimų plėtros”, – teigė p. Žylius.

Anot Ingridos Šimonytės, finansų ministrės, centralizuoti viešieji pirkimai CPVA iki šiol buvo valdomi „iš gryno entuziazmo”.

Prieš kelerius metus pradėtų vykdyti centralizuotų viešųjų pirkimų apimtys 2009 m. Lietuvoje siekė 16,9 mln. Lt, 2010 m. – 49,7 mln. Lt, 2011 m. – 171,9 mln. Lt.

Savo ruožtu bendra viešųjų pirkimų vertė vien pirmąjį šių metų pusmetį buvo 5,5 mlrd. Lt – 36% daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Jų skaidrumą prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba, taip pat valdantį centrinį viešųjų pirkimų portalą cvpp.lt, kuris nepriklausomai veiks ir toliau.

Ateityje už centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas paslaugas numatoma nustatyti mokesčio tarifą ir šios pajamos būtų naudojamos įstaigos veiklos plėtrai, nurodo Ūkio ministerija.

„Turi būti galvojama apie tai, kad leisti apskritai konkurenciją tarp centrinių perkančių organizacijų, tai yra, kad ilgainiui gali atsirasti komercinės, pavyzdžiui centrinės perkančios organizacijos”, – teigė ūkio ministras, tačiau pabrėžė, kad tai galėtų būti svarstoma ne anksčiau nei po dvejų ar trejų metų, kai tokie pirkimai bus labiau išplėtoti.

„Viešųjų pirkimų sritis yra labai jautri, čia turime mokytis daug ko”, – teigė p. Žylius.

Iš valstybės biudžeto papildomų lėšų poreikio naujai įstaigai nenumatoma.

Šaltinis: vz.lt

Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja valstybines įstaigas ir organizacijas ne mažiau kaip 5 proc. metinių pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių. Kiekviena biudžetinė įstaiga turi numatyti pirkimų plane, kad dalis paslaugų ar gaminių bus įsigyjama iš dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose socialinių įmonių registruotų Lietuvoje. Tačiau praktika rodo, kad įstatyme numtyta 5 proc. riba tesiekia tik apie 0,5 procentus.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Rizikos valdymo skyriaus vedėjas P.Straševičius patvirtino, kad valstybinės įstaigos, vykdant viešuosius pirkimus, nepasiekia VPĮ numatytos ribos perkant iš socialinių įmonių. Ši riba sumažinta nuo 10 iki 5 procentų. Tačiau bendras valstybinių įstaigų įvykdytų pirkimų rodiklis laikantis šio reikalavimo nuo buvusio 0,5 proc. pastairaisiais metais šiek tiek pakilo. P. Straševičiaus nuomone, šis pagerėjimas nėra susijęs su perkančiųjų organizacijų padidėjusia socialine atsakomybe. VPT stebi socialinių įmonių statuso turėtojų didėjimo tendencijas, kuris kelia tam tikrų abejonių – ar šiuo statusu nėra prisidengiama norint gauti valstybinius užsakymus, subsidijas, naudotis rezervuotų pirkimų teise ? Įtarimus kelia viena po kitos besisteigiančios statybų paslaugas teikiančios neįgaliųjų socialinės bendrovės.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato ne tik reikalavimą valstybinėms įstaigoms 5 proc. viešųjų pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių, bet ir įpareigoja rinktis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Su stambesnėmis konkursuose dalyvaujančiomis įmonėmis sunku konkuruoti tik mažesnės kainos kriterijumi. Dažniausiai socialinių įmonių siūlomų paslaugų kaina viršija vidutinę.

UAB „Bitė Lietuva” pateikė prašymą VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra” nutraukti preliminariąją sutartį paslaugoms teikti per Centrinę perkančiųjų organizacijų sistemą CPO. Telekomunikacijų bendrovė teigia, kad konkuruoti teikiant mobiliojo ryšio paslaugas viešajam sektoriui jiems esą nenaudinga. Jų manymu per CPO vykdomi pirkimai iškraipo konkurenciją, netenkina konkursinės sąlygos, kriterijai, o esant vienodiems pasiūlymams pirmumas suteikiamas dalyviui ankščiausiai sudariusiam preliminarią sutartį.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informuoja, kad nuo 2009 m. birželio mėn. per Centrinę perkančiųjų organizacijų sistemą įvyko 207 mobiliojo ryšio konkursai. „Tele2″ laimėjo – 97, ‘Omnitel” – 93, „Bitė Lietuva” – 17 pirkimų. Šiemet įvyko 85 konkursai, kurių bendra vertė 766 518,- Lt. Svarbu paminėti, kad tai sudaro 1% visų pirkimų vertės ir 7% pirkimų apimties.

Dar vasario mėnesį VPT informavo visuomenę apie mobiliojo ryšio paslaugų valstybinėms įstaigoms permoką – mažiausiai 26,5 mln. Lt.

Šiandien bendrovė „OMNITEL” teikianti telekomunikacijų paslaugas įteikė raštą Centrinei perkančiajai organizacijai (CPO) nutraukti sutartį šalių susitarimu. Įmonės netenkina CPO siūlomos pirkimo procedūros, kurias dar š.m. gegužės mėnesį prašė keisti kreipdamasi į Ministrą Pirmininką ir Ūkio ministeriją. Pagal dabar egzistuojančią judriojo telefono ryšio viešujų pirkimų tvarką per CPO laimėtojas nustatomas pagal minutės pokalbio ir žinutės siuntimo paslaugų mažiausios kainos pasiūlymą. Pasak „OMNITEL”, laimėtojas turi būti vertinamas pagal kompleksinį pasiūlymo naudingumą sutarties laikotarpiu: paslaugų kokybę, techninių problemų operatyvų sprendimą, tinklo aprėptį, papildomą įrangą ir kitas paslaugas.

„OMNITEL” viceprezidentas Rytis Ambrazevičius paaiškindamas bendrovės sprendimą sakė: „egzistuojanti tvarka lėmė, kad šiuo metu perkamos ne paslaugos, o kaina, kuri yra vienintelis kriterijus CPO sistemoje. Tačiau visi konkursuose dalyvaujantys operatoriai pateikia vienodus įkainius, o kitų svarbių kriterijų tiesiog nenumatyta, vadinasi realios konkurencijos taip pat nėra. Taigi, jei siūlomos vienodos kainos, o pastaruoju metu jos ir siūlomos iš esmės vienodos, iš anksto aišku, kad pirkimą laimės tas pats operatorius, kuris pirmas pateikė pasiūlymą 2010 metais. Mes neneigiame, kad kaina yra svarbu, tačiau, nesant galimybės konkuruoti kainomis, reikia ir kitų vertinimo kriterijų. Turėtų būti atsižvelgiama į vertę, kurią tiekėjo pasiūlymas suteikia konkrečiam pirkėjui, atsižvelgiant į jo specifinius poreikius.

Tiekėjams pateikus vienodas kainas CPO taisyklės nustato, kad laimi tas tiekėjas, kuris pirmasis pateikė pasiūlymą ne konkrečiai perkančiajai organizacijai, o tas kuris pasiūlymą pateikė pirmasis sudarant preliminariaja sutarti su CPO dar 2010 metais. Šiuo metu operatorių skelbiamos judriojo ryšio kainos praktiškai vienodos.