Seimui viešųjų pirkimų įstatymo išimtis

Politinės partijos galės pirkti prekes bei paslaugas neorganizuodamos viešųjų pirkimų. Tai numato Seimo antradienį priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Įstatymą dar turės pasirašyti šalies vadovė. Kad politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams nebūtų taikomos šio įstatymo nuostatos, posėdyje balsavo 91, prieš – 15, susilaikė 17 parlamentarų, pranešė Seimo atstovai.

Projekto iniciatoriai – Algis Čaplikas ir Arūnas Valinskas, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariai. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengti tokias pataisas paskatino pirmiausia tai, jog viešiesiems pirkimams taikomi terminai yra nesuderinami su politinės kampanijos terminais.

„Antra, atsižvelgiant į procedūras ir terminus, numatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, yra galimi ir tiekėjų piktnaudžiavimai, kas kelia grėsmę politinei kampanijai”, – aiškina projekto iniciatoriai.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcija (LS) laikosi kitos nuomonės ir praneša Seime nepritarusi Viešųjų pirkimų įstatymo pataisai, kuria numatyta išimtis politinėms partijoms dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Algio Kašėtos, LS frakcijos seniūno manymu, Viešųjų pirkimų įstatymą ir jo nuostatas reikėtų koreguoti kompleksiškai, o ne išskiriant atskiras organizacijas, kaip šiuo atveju – politines partijas.

„Šiandien buvo sukurtas prastas precedentas – priimta įstatymo pataisa Seimas tarsi nutarė, kad politinių partijų interesai Viešųjų pirkimų įstatymo atžvilgiu yra svarbesni nei kitų organizacijų, valstybės įstaigų”, – teigia p. Kašėta.

LS frakcija tvirtina ketinanti Seime pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios pakoreguotų viešųjų pirkimų procedūras, jų taikymo tvarką atsižvelgiant ir į nevyriausybinių organizacijų, valstybinių kultūros įstaigų atstovų išsakytas pastabas.

STT pataisų nepalaikė

„Verslo žinios” primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi minėto įstatymo pataisų antikorupcinį vertinimą, šiemet sausį paskelbė, jog politinėms partijoms turi būti taikomos viešųjų pirkimų procedūros. STT nuomone, siūlytos nuostatos – ydingos antikorupciniu požiūriu.

STT manymu, siūlytos išimtys politinėms partijoms ir politinių kampanijų dalyviams prieštarautų pagrindiniams Viešųjų pirkimų įstatymo principams ir pačiai viešųjų pirkimų esmei – pirkimų, atliekamų iš valstybės biudžeto pinigų, viešumui.

Be to, Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto viešųjų pirkimų kontrolės mechanizmo politinių partijų atliekamiems pirkimams taikymo negalimumas sudarytų prielaidas valstybės biudžeto lėšų nepakankamai skaidriam panaudojimui. Tuomet STT atkreipė dėmesį, kad projekto iniciatoriai nepagrindė siūlomų pakeitimų būtinybės.

Šaltinis: VŽ

/by

Ministerijos paskelbė viešųjų pirkimų planus

Aplinkos (AM), Finansų (FM), Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo (ŠMM) bei Ūkio ministerijos (ŪM) jau paskelbė visą pluoštą šįmet planuojamų viešųjų pirkimų. Tačiau tik viena ministerija – ŠMM  atskleidė ir kiekvienam pirkiniui numatomas išleisti pinigų sumas. Kitos ministerijos ateities planus vis dar laiko paslaptyje.

Išsamiausiai, atskleisdama net numatytas pinigų sumas, viešuosius pirkimus detalizavo Liberalų sąjūdžio (LS) deleguoto Gintaro Steponavičiaus vadovaujama ŠMM. Solidžiausia suma – beveik 8,9 mln. litų – šįmet numatyta Vilniuje, Bokšto ir Savičiaus gatvių sankirtoje stūksančiam pastatui „pritaikyti kultūros-švietimo reikmėms”. Taip pat planuojamas mokyklinių baldų pirkimas už pusę milijono litų. Viešųjų ryšių paslaugoms bus išleista 900 tūkst. litų. Planuojamas ir 150 tūkst. litų vertės patalpų remontas, 56 tūkst. litų bus skirta kabinetų durims, dar 25 tūkst. litų – kiemo vartams montuoti.

Reprezentacijai skirtiems suvenyrams ir knygoms turėtų būti išleista apie 25 tūkst. litų, dar už 75 tūkst. litų ketinama sukurti socialinę reklamą, 5,3 tūkst. litų bus skirta gėlių kompozicijoms, puokštėms. 11 tūkst. litų „atidėta” Lietuvos-Lenkijos vadovėlių komisijos susitikimui Biržuose. Dar beveik 4 tūkst. litų bus atseikėti šioje komisijoje dirbančio eksperto paslaugoms. Taip pat žadama pirkti 33 mokyklinius autobusus.

ŪM, vadovaujama Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Rimanto Žyliaus, neatskleidžia, kiek pinigų planuoja išleisti pirkiniams. Tačiau neslepia, kad dairosi 25 asmeninių nešiojamųjų ir stacionarių kompiuterių su papildoma programine įranga. Taip pat žada susukti 10 filmų apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos naudą.

Sąraše taip pat yra gėlės, puokštės, vainikai, krepšeliai, sodinukai, indai, vazos, vazonai, žvakės, stalo reikmenys, atvirukai – jų ketinama pirkti pagal poreikį. Pirkinių sąraše taip pat įrašytas 35 ES šalių vėliavų, 70 mobiliųjų telefonų pirkimas bei po tūkstantį lankstinukų ir tušinukų, skirtų projektui „Informacinio portalo, skirto Europos Sąjungos vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimo stebėsenai, sukūrimas”. Neslepiami ketinimai sukurti ministrų fotonuotraukų galeriją ir naudotis meninėmis (muzikos kolektyvų paslaugos, patalpų puošyba, suvenyrų meninis apipavidalinimas, pakavimas, padėkų rašymas ir pan.) paslaugomis.

Liberalcentristų ministro Gedimino Kazlausko valdomos AM šiemet planuoja išleisti 22 tūkst. knygelių vaikams atliekų tvarkymo ir rūšiavimo klausimais, kitokių leidinių. Ministerija taip pat aktyviai rengiasi Pietų Korėjoje vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO 2012”. Tuo tikslu rengiamasi skelbti pirkimus apgyvendinimo paslaugoms ir žmogiškiesiems resursams.

Be to, AM planuoja įsigyti neskelbiamą kiekį navigacijos prietaisų, mobiliųjų telefonų, tekstilės dirbinių, vonios ir virtuvės reikmenų. Žadama atlikti ir patalpų remonto darbus.

FM, vadovaujamos TS-LKD deleguotos Ingridos Šimonytės, pirkinių sąraše – nešiojamieji kompiuteriai, gėlės, informacijos laikmenos, mobilūs telefono aparatai, mineralinis vanduo, kava, arbata, saldainiai, knygos ir albumai, projektoriai bei turistų gidų paslaugos.

Tos pačios partijos į SADM vadovo postą paskirto Donato Jankausko valdoma ministerija kol kas skelbia apie kompiuterinės ir programinės įrangos bei naujienų agentūrų paslaugų pirkimą.

Dar vieno TS-LKD atstovo Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija kol kas 100 tūkst. litų planuoja atseikėti Visagino miesto gyventojų informavimo priemonėms sukurti.

LS ministro Eligijaus Masiulio valdoma Susisiekimo ministerija viešųjų pirkimų plano 2012-iesiems dar nepateikė, tačiau šįmet jau paskelbė pirkimus informavimo ir viešinimo priemonėms, skirtoms saugaus eismo programai įgyvendinti.

Jo partijos bičiulio Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija skelbė konkursą 200 tarnybinių kelionių organizavimo paslaugoms įsigyti.

Būsimomis kelionėmis susirūpino ir liberalcentristo Raimundo Palai-čio Vidaus reikalų ministerija. Šios institucijos Turto valdymo ir ūkio departamentas per artimiausius metus suskaičiavo 300 kelionių.

Konservatoriaus Audroniaus Ažubalio valdoma Užsienio reikalų ministerija (URM) pirko armėnų, azerbaidžaniečių, estų, graikų, latvių, norvegų, portugalų, rumunų, slovėnų, turkų, ispanų, italų, rusų, vokiečių kalbų mokymo paslaugas. URM taip pat ėmėsi Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai 2013 metų interneto svetainės kūrimo paslaugų pirkimo.

Po liberalcentristų vėliava į Seimo rinkimus žengsiančio Arūno Gelūno vadovaujama Kultūros ministerija šįmet paskelbė Tautinių mažumų integracijos ir kultūros puoselėjimo paslaugų įsigijimo konkursą.

Konservatorių deleguoto Kazio Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija planuoja imtis administracinio pastato laiptinės dangos keitimo darbų.

Jo partijos kolegės Rasos Juknevičienės vadovaujama Krašto apsaugos ministerija kol kas tik siekė užsitikrinti valymo paslaugas 2012-2014 metams.


Šaltinis: BNS

/by

Viešųjų pirkimų skaidrumas kelia abejones

Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad neskaidriausios viešųjų pirkimų sritys, tiekėjų nuomone, yra statyba ir medicina, o atlygis už garantijas laimėti viešuosius pirkimus įvairiose veiklos sferose dažniausiai siekia nuo 6 iki 10 procentų pirkimo sutarties vertės.

Rizikingiausių viešųjų pirkimų proceso sričių, kuriose didžiausia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tikimybė, tyrime iš viso dalyvavo 852 tiekėjai, užsiregistravę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, o įmonės metinės pajamos neviršija 6,9 mln. litų. Didžioji dalis (44,5 proc.) visų anketas užpildžiusių įmonių veikia Vilniaus apskrityje, aktyviausiai apklausoje dalyvavo prekybos ir statybos sektoriams priklausančių įmonių atstovai.

Beveik trečdalis (27,3 proc.) apklausoje dalyvavusių įmonių viešųjų pirkimų organizavimą Lietuvoje vertina palankiai arba labai palankiai, 32,43 proc. – nepalankiai arba labai nepalankiai, o daugiau nei 40,4 proc. apklaustųjų neturi nuomonės.

Palankiausiai viešųjų pirkimų organizavimą vertina vidutinės įmonės, nepalankiausiai – didelės. Pagal įmonių veiklos rūšį, nepalankiausiai viešuosius pirkimus vertina profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (teisinė ir apskaitos, architektūros ir inžinerijos veikla, konsultacijos, rinkos tyrimai, moksliniai tyrimai) bei viešinimo paslaugų atstovai, palankiausiai – žemės ūkio ir miškininkystės srityse veikiančios įmonės.

Net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad labiausiai korupciniai sandėriai tikėtini rengiant kvalifikacinius reikalavimus. Dažniausiai viešųjų pirkimų organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus, kad juos atitiktų tik jų proteguojama įmonė. Didžiausią tokių sandėrių tikimybę įžvelgia viešinimo paslaugų atstovai. Ieškiniai teismui dažniausiai buvo teikiami taip pat dėl kvalifikacijos vertinimo.

Svarbiausios priemonės kovojant su korupcija viešuosiuose pirkimuose yra elektroniniai pirkimai ir įstatyminės bazės tobulinimas. Taip mano daugiau nei 40 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.

/by

50 proc. tikrintų viešųjų pirkimų rasta pažeidimų

Daugiau nei 50 proc. tikrintų statybų viešųjų pirkimų nustatyta pažeidimų, o nebaudžiamumas viešuosiuose pirkimuose klestėjo daugybę metų,„Žinių radijo” laidoje „Aktualusis interviu” teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas.

„Visiems viskas buvo gerai. Visi žinojo, kokia situacija. Visi vykdė tuos pirkimus. Gal nebuvo valios ar noro pereiti kelią. Dabar VPT principingai pradėjo žiūrėti pagal įstatymą visus. Mes nežiūrim į partines nomenklatūras. Mes matome pagal pirkimą, kokios įmonės kokiuose rajonuose laimi, ir matome, kaip vieni ar kiti politikai reaguoja. (Sustabdžius pirkimus. – red.) visaip būna: ir tenka pasiaiškinti, kodėl mes stabdome, kodėl taip ilgai tikriname, kodėl Viešųjų pirkimų tarnyba taip griežtai pasisakė savo išvada”, – sakė VPT vadovas.

Pasak jo, dažnai viešuosiuose pirkimuose viskas būna susitarta anksčiau, nei prasideda pats viešųjų pirkimų konkursas.

„Žaidimas prasideda ne tada, kada prasideda viešųjų pirkimų procedūros, o daug anksčiau prieš procedūrų pradžią. Kai organizacija sumąsto ką nors renovuoti, statyti ar daryti darbus, jau yra pasirenkamos įmonės. Pagal tas įmones ir surašomos vienos ar kitos konkurso sąlygos”, – sakė Ž. Plytnikas.

Pasak jo, kartais neskaidrūs viešųjų pirkimų konkursai darbų sąmatas išpučia milijonais litų.

„Milijonai eina. Nesenas pavyzdys, kai ant mokyklos projekto yra uždėti keli milijonai vien tik tam, kad kažkam būtų atiduota pinigėlių. Keisčiausia, kad VPT nustato pažeidimą, visi pradeda rėkti, kad ji peržengė savo kompetencijos ribas. Kodėl viešuosiuose pirkimuose taip susiklostė, kad perkame tai, kas mums patinka, ko aš noriu ir už brangiausią kainą? Ir netgi dar užsidėję kainą”, – sakė Ž. Plytnikas.

VPT nesąžiningą konkurso dalyvių veiklą esą stabdyti gali tik tuomet, kai prasideda viešųjų pirkimų procedūros.

„VPT įsijungia tada, kai jau yra prasidėjusios procedūros, kai pradedamas pirkimas, perkant atsiranda nenumatytų tiekėjų, kuriuos reikia kaip nors eliminuoti. Tokiu atveju prasideda žaidimai. Žinoma, VPT jau tada gali pastebėti, nes vienaip ar kitaip nereikalingus ar nepageidaujamus tiekėjus reikia neteisėtu būdu išmesti. Kai prasideda neteisėtas išmetimas, Viešųjų pirkimų tarnyba tai gali matyti, ir mes tą matome ir nustatome. Dėl išankstinio susitarimo mums ir toliau reikės artimiau bendradarbiauti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningam konkurso dalyviui ir perkančiai organizacijai, kuri tuos pirkimus planuoja”, – teigė Ž. Plytnikas.

Jis sakė, kad nuo Naujųjų metų pirkimai iš vieno tiekėjo bus įmanomi tik gavus VPT leidimą.

/by

Konsultacija: informacijos konfidencialumas viešojo pirkimo tiekėjo pasiūlyme

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174; 2011, Nr.2-36) (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama pareigą informuoti tiekėjus apie pirkimo procedūrų rezultatus, taip pat skelbdama informaciją apie sutarties sudarymą (Įstatymo 41, 74, 79 straipsniai ir 86 straipsnio 4 dalis), negali tretiesiems asmenims atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas.

Pažymėtina, kad tokią informaciją pirmiausia sudaro komercinė (gamybinė) paslaptis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau − Civilinis kodeksas), be kita ko, reglamentuojančio sutarčių vykdymo ypatumus, nuostatos leidžia teigti, kad komercinę (gamybinę) paslaptį sudaro informacija, turinti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir kurios slaptumui išsaugoti ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus tą informaciją, kuri turi būti vieša įstatymuose numatytais atvejais.

Taigi, pavyzdžiui, pasiūlyme negali būti nurodoma kaip konfidenciali tokia informacija, kuri yra ar buvo paviešinta (pvz., tiekėjo interneto tinklalapyje, tretiesiems asmenims laisvai prieinamuose dokumentuose ir pan.). Dėl pasiūlyme esančios informacijos konfidencialumo kiekvienu atveju sprendžia pats tiekėjas, įvertinęs turimos informacijos turinį ir atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus (pvz., Įstatymo 41, 74, 79 straipsniai ir 86 straipsnio 4 dalis).

Pasitaiko atvejų, kai tiekėjas nurodo, kad visas jo pasiūlymas yra konfidencialus. Toks nurodymas prieštarauja Civiliniam kodeksui, nes Viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta, kad tam tikra pasiūlyme esanti informacija (kaina, pranašumai, pagal kuriuos buvo vertinami pasiūlymai) privalo būti paviešinta. Pažymėtina, kad Įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją, dalyviams reikalaujant, juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais.

Tarnybos nuomone, kilus abejonių, ar tiekėjas pagrįstai nurodė informacijos konfidencialumą, perkančioji organizacija, vadovaudamasi skaidrumo principu ir siekdama tinkamai įvykdyti Įstatyme nustatytus reikalavimus informuoti apie pirkimą, jo eigą ir rezultatus, turėtų kreiptis į tiekėją prašydama pagrįsti pasiūlyme nurodyto konfidencialumo atitiktį Civilinio kodekso reikalavimams.

/by

Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos pakeitimai

Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (Žin., 2003, Nr. 22-944; 2008, Nr. 105-4042) (toliau – Metodika) redakcija – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 1S-105 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 101-4768) .

Šiais Metodikos pakeitimais siekiama sumažinti piktnaudžiavimo galimybes atliekant viešuosius darbų pirkimus bei panaudojant užsakovo rezervą (pažymėtina, kad negali būti prašoma jį įtraukti į pasiūlymo kainą) ir vykdant sutartis. Taip pat nustatomas reikalavimas kainodaros taisyklėse taikant fiksuotą įkainį nurodyti preliminarius perkamų prekių, paslaugų ar darbų kiekius. Be to, atsisakoma nuostatos, kad kaina ar įkainiai turi būti perskaičiuojami pasikeitus mokesčiams, kai sutarties trukmė ilgesnė nei 1 metai, o kai trumpesnė nei 1 metai, galima numatyti, kad nebus perskaičiuojami (Pastaba. Nuostata dėl privalomo perskaičiavimo pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) liko).

Trumpai apie svarbiausius pakeitimus:

Preliminarių kiekių nurodymas
Kainodaros taisyklėse nustačiusi fiksuotą kainą, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų preliminarius kiekius, nurodydama tam tikras ribas arba paklaidą procentine išraiška.

Papildomi darbai pagal pirminę sutartį
Metodikoje apibrėžiama papildomų darbų sąvoka, pateikiama papildomų darbų įsigijimo pagal pirminę sutartį tvarka ir nurodomi papildomų darbų kainos apskaičiavimo būdai, kurie pasirenkami priklausomai nuo pirminėje sutartyje numatyto kainos apskaičiavimo būdo. Atsižvelgdama į pirminėje pirkimo sutartyje nustatytą kainos apskaičiavimo būdą, perkančioji organizacija gali nustatyti, kad papildomų darbų kaina bus apskaičiuojama šiais būdais: pritaikant pirminėje sutartyje numatytų panašių darbų įkainius, išskaičiuojant kainos dalį iš pirminėje sutartyje numatyto įkainio, panaudojant sutartyje numatyto įkainio sudėtines dalis, įvertinus pagrįstas tiesiogines ir netiesiogines tiekėjo išlaidas.

Papildomi darbai atskiru pirkimu
Metodikoje nurodoma, kad jei įsigyjant darbus pagal projektą ir perkančiajai organizacijai apskaičiavus darbų sąmatą su reikiamais papildomais darbais paaiškėja, kad sutarties kaina viršys skaičiuojamą kainą, turi būti vykdomas atskiras pirkimas.

Papildomi darbai iš to paties tiekėjo pagal atskirą (papildomą) sutartį
Perkančioji organizacija, papildomus darbus planuodama įsigyti iš to paties tiekėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, juos įsigyja ne didesniais įkainiais nei buvo numatyti sutartyje su tuo tiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai pasikeitė rinkos kainos. Tokia galimybė turi būti nurodoma pirkimo dokumentuose ir pirminėje sutartyje

/by

Konsultacija: kokios tiekėjų teisių ribos sudarant ir vykdant viešojo pirkimo sutartį

Tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms neretai kyla klausimas, kokios yra jų teisių ribos sudarant ir vykdant viešojo pirkimo sutartis. Dažnai įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, o tiekėjams sėkmingai jame sudalyvavus, kyla klausimas, dėl kokių sutarties sąlygų derybos gali būti vykdomos ir ar apskritai derybos dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų yra galimos.

Atsakydama į šiuos klausimus advokatų kontoros Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX advokatė Jurgita Judickienė atkreipia dėmesį, kad viešojo pirkimo sutarties turinys iš esmės priklauso nuo pradinio perkančiosios organizacijos sprendimo, t.y. ar skelbdama apie pirkimą perkančioji organizacija kartu su pirkimo dokumentais tiekėjams pateikia tik esmines sutarties sąlygas, ar ir pirkimo sutarties projektą (kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 24 str. 2 d. 9 dalis).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad esminės sutarties sąlygos, kurios nekeičiamos vėlesniame etape, yra: sutarties šalių teisės ir pareigos, perkamos prekės, paslaugos ir darbai – tikslūs jų kiekiai, kaina arba kainodaros taisyklės, atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka, prievolių įvykdymo terminai, prievolių įvykdymo užtikrinimas, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka (VPĮ 18 str. 6 dalis). Kitaip tariant, šias sutarties sąlygas kiekvienu atveju perkančiosios organizacijos privalo įvardyti pirkimo dokumentuose ir šios sąlygos negali būti persvarstomos, keičiamos sudarant sutartį su tiekėju (VPĮ 18 str. 3 dalis). Todėl derybos su tiekėju, kai šis jau yra laimėjęs viešąjį pirkimą, yra galimos tik dėl neesminių sutarties sąlygų, kurios nepatenka į aukščiau minėtą privalomų sąlygų sąrašą. Dar didesni ribojimai viešojo pirkimo sutarties turiniui taikomi tais atvejais, kai perkančioji organizacija kartu su pirkimo dokumentais pateikia ketinamos sudaryti sutarties projektą. Tokiu atveju sutarties projektas laikomas sudėtine pirkimo dokumentų dalimi, todėl pagal VPĮ 18 str. 3 dalį negali būti keičiamas sudarant sutartį ir bet kokios derybos su tiekėjais yra draudžiamos.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą advokatė Jurgita Judickienė pataria perkančiosioms organizacijoms išsamiai įvertinti vykdomo pirkimo specifiką ir rengiant pirkimo dokumentus didelį dėmesį skirti ne tik tinkamo tiekėjo atrankos kriterijams, bet ir šio pirkimo rezultate sudaromos viešojo pirkimo sutarties sąlygoms. Perkančiosios organizacijos priimti sprendimai dėl sutarties sąlygų ne tik negalės būtų keičiami iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, bet ir visu sutarties vykdymo laikotarpiu (VPĮ 18 str. 8 straipsnis). Minėtas draudimas keisti sutarties sąlygas įpareigoja perkančiąją organizaciją įvertinti visus galimus sutarties vykdymo ypatumus ir juos išsamiai aptarti rengiamos sutarties sąlygose, nes iš anksto nenumačius tam tikrų sąlygų lankstumo, toks sprendimas gali neigiamai atsiliepti ne tik tiekėjams, bet ir pačiai perkančiajai organizacijai. Pavyzdžiui, sutartyje numačius, kad subrangovai negalės būtų keičiami, ar numačius tik kelias tokio pakeitimo galimybes, o pasitelktam subrangovui iš esmės vėluojant atlikti darbus ar kitais būdais netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus rangovui, jo pakeitimas viešojo pirkimo sutarties kontekste taptų negalimu.

Taip pat svarbu atkreipti perkančiųjų organizacijų dėmesį, kad nustatydama ketinamos sutarties esmines sąlygas perkančioji organizacija privalo vadovautis VPĮ teisiniu reguliavimu. Numatytos sutarties sąlygos turi ne tik neprieštarauti teisės normoms, bet ir nebūti pernelyg griežtos tiekėjams. Ne paslaptis, kad sutartyje numačius teisėtus, tačiau pernelyg griežtus, nepalankius tiekėjams reikalavimus (dideles baudas, pernelyg didelės vertės sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus ir kitas sąlygas), yra didelė tikimybė, kad tiekėjai nesiryš dalyvauti pirkime ir teikti konkurencingą pasiūlymą, kas netgi gali lemti situaciją, kai pasiūlymų pirkimui iš vis nebus gauta.

Kalbant apie teisės aktų reikalavimus atitinkančias sutarties sąlygas, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2011 m. spalio 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, kurioje konstatuota, kad „šalių ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties kainos keitimo – nearbitruotinas ginčas, tokio pobūdžio nesutarimai spręstini tik teisme“. Taigi šioje byloje teismas konstatavo, kad ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo negali būti sprendžiamas arbitražiniame teisme, nors toks ginčų sprendimas buvo numatytas šalių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje. Tokią išvadą teismas grindė argumentais, kad arbitražinio teismo veikla nukreipta tik į teisinių santykių šalių nesutarimų sprendimą, todėl ginčų dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo arbitruotinumas galėtų lemti tai, kad bus nevisiškai pasiekti įstatymo leidėjo VPĮ įtvirtinti tikslai, visuomenės suinteresuotumas šiais santykiais būtų pernelyg apribotas (pvz., dėl arbitražinio teismo sprendimo konfidencialumo), o tiekėjų teisių apsauga būtų neveiksminga de minimis dėl negalimumo prejudicinio sprendimo kreiptis į Teisingumo Teismą. Vertinant minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą patartina nenumatyti sutartyje, kad ginčai, kylantys iš viešojo pirkimo sutarties, bus sprendžiami arbitražiniame teisme.

Ne mažiaus svarbu atkreipti ir tiekėjų dėmesį, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygos negalės būti keičiamos ne tik sutarties vykdymo, bet ir jos sudarymo etape. Tai reiškia ne ką kitą, o tiekėjo pareigą vertinti minėtų sąlygų teisėtumą, pagrįstumą tik paskelbus apie pirkimą, o nustačius pernelyg griežtas, neproporcingas sutarties sąlygas VPĮ numatytais terminais ginčyti sutarties sąlygas, kurios laikomos sudėtine pirkimo dokumentų dalimi.

Parengė advokatų kontoros Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX advokatė Jurgita Judickienė

/by

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai veiklą plėtojantiems kaimo vietovėse

Norint gauti Europos Sąjungos paramą, neužtenka atitikti tinkamumo kriterijų ir laikytis įsipareigojimų – paramos galima netekti tinkamai neatlikus pirkimų, todėl ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, veiklą kaimo vietovėje plėtojantys verslininkai ir kiti paramos gavėjai turėtų nuolat domėtis Viešųjų pirkimų įstatymo pasikeitimais ir negailėti laiko kruopščiam pirkimų organizavimui. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) lėšomis gali būti finansuojamos tik pagal nustatytą tvarką įsigytos prekės, paslaugos ar darbai.

Būtina vadovautis teisės aktais„Pagrindiniai teisės aktai, kuriais reikia remtis įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, yra trys: Didžiausiųjų įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones nustatymo metodika (Metodika), Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės (Taisyklės) ir Viešųjų pirkimų įstatymas“, – išvardijo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Norbutė.Pasak jos, prieš rengiantis organizuoti pirkimus, ūkininkui pirmiausia reikėtų perskaityti žemės ūkio ministro patvirtintą Metodiką. Ūkininkui ar kitam paramos gavėjui (išskyrus perkančiąsias organizacijas) nereikia vykdyti sudėtingesnių pirkimo procedūrų – tereikia susirasti prekės tiekėją, gauti iš jo pasiūlymą ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 
Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, verslininkai, perdirbėjai gali įsigyti KPP lėšomis finansuojamus pirkinius pagal Taisykles. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į pirkimo vertę, vykdoma apklausa arba konkursas. 
Savivaldybės, vietos veiklos grupės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos įstatymo apibūdinamos kaip perkančiosios organizacijos ir vykdydamos pirkimus turi vadovautis ne žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintomis Taisyklėmis ar Metodika, o Viešųjų pirkimų įstatymu. Šiame įstatyme apibrėžtos pirkimų procedūros yra sudėtingesnės, jei pirkimo vertė viršija nustatytas tarptautinio pirkimo sumas.
Apie pradedamus pirkimus – viešaiAteinančių metų pradžioje įsigalios nauji Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, todėl pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų žinoti, ko tikėtis ir kaip planuoti darbus. 
K. Norbutė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, perkančiosios organizacijos iš anksto turės skelbti pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus.„Iškart nuo naujų metų perkančiosios organizacijos privalės savo internetiniuose tinklapiuose ir leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbti apie visus pradedamus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), ketinamus sudaryti bei jau sudarytus sandorius ir konkursų laimėtojus“, – įspėjo ji.Informacijoje apie pradedamą pirkimą turės būti nurodomas pirkimo objektas, pirkimo būdas ir jo pasirinkimo priežastis. Informacijoje apie nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti sutartį – numatoma sutarties kaina, laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo priežastis ir, jei yra žinoma, informacija pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kaip subrangovus.
Atidžiai stebės perkančiąsias organizacijasDar vienas minėto įstatymo pakeitimas nustatys perkančiųjų organizacijų prievolę kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą leidimo sudaryti vidaus sandorius. Tarnyba sprendimą dėl sutikimo turės priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo perkančiosios organizacijos motyvuoto kreipimosi, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas šį terminą galės pratęsti dar 20 darbo dienų.„Taip pat perkančiosioms organizacijoms bus užkirstas kelias savarankiškai pasirinkti neskelbiamų derybų būdą. Pirkimas neskelbiamų derybų būdu galės būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą“, – pabrėžė K. Norbutė.Tarnybos sutikimas nebus reikalingas tik tuomet, jei perkančioji organizacija numatys paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodys pirkimo dokumentuose.

Jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, nedelsdama turi raštu pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai motyvus, pagrindžiančius šios išimties taikymą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) informacija.

/by

Ruošiamas kompetencijų centras tobulinti viešiesiems pirkimams

Svarstoma galimybė sukurti viešųjų pirkimų kompetencijos centrą, skelbia Ūkio ministerija ir kviečia viešųjų pirkimų bendruomenę teikti pasiūlymus ir idėjas dėl viešųjų pirkimų politikos.

Artimiausiu metu dėl kompetencijų centro įkūrimo planuojama svarstyti bei priimti būtinus sprendimus. Numatoma, kad šis centras konsultuos perkančiąsias organizacijas, dalyvaus atliekant inovatyvius ir ikiprekybinius viešuosius pirkimus bei kaups nacionalinę ir kitų šalių patirtį.

2011 metų spalio mėnesį Ūkio ministerija atnaujino dokumentą ” Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimo kryptys”, kuriame viena iš didžiausių problemų įvardijama perkančiųjų organizacijų kompetencijų stoka.

Dokumentą, kuriame pateikiamas viešųjų pirkimų sistemos vertinimas, identifikuojamos pagrindinės problemos viešųjų pirkimų procedūrose ir pateikiami jų sprendimų būdai rasite http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/Vies_pirkimai.pdf

/by

Viešųjų pirkimų sistemoje Valstybės kontrolė rado trūkumų

Rasti trūkumai pasireiškiantys supaprastintuose pirkimuose neleidžia efektyviai funkcionuoti visai viešųjų pirkimų sistemai – skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Supaprastinti pirkimai 2010 metais sudarė 46 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 85 proc. visų viešųjų pirkimų kiekio.

Nustatyta, kad perkančiosios organizacijos, pasirinkdamos neskelbimas derybas, piktnaudžiauja, nes deryboms pakviečiamas tik vienas tiekėjas arba nurodant nenumatytas aplinkybes perkama skubos tvarka.

Regioniniu lygiu viešieji pirkimai nėra centralizuoti, per mažas siūlomų prekių ir paslaugų kiekis, negarantuotas koybės ir mažiausios kainos santykis – skelbia VPT. Svarbu ir tai, kad ne visoms perkančiosioms organizacijoms privalu naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis.

/by