Atsiskaitymų terminai už atliktas paslaugas ir darbus – trumpės

Vyriausybė imasi verslo bei valdžios institucijų vėluojančių mokėjimų prevencijos ir siunčia į Seimą įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežčiau pažiūrėti į atsiskaitymo terminus ir juos sutrumpinti.
Numatoma, jog komercinėse sutartyse, kuriose prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra valstybės institucija, mokėjimo laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o atsiskaitymai tarp verslo įmonių vyktų per ne daugiau kaip 60 dienų.

Ūkio ministro Rimanto Žyliaus teigimu, viešųjų pirkimų sutartyse šiuo metu leidžiama nustatyti bet kokius mokėjimo terminus. Anot ministro, dažnai yra numatoma, kad tiekėjui bus mokama per 90 dienų ar daugiau dienų.

„Įstatymo projekte, kuriam šiandien Vyriausybė pritarė ir kurį išsiųsime į Seimą, numatoma, kad valstybės institucijų privalomas atsiskaitymo terminas bus 30 dienų, t.y. viešojo sektoriaus institucijų su verslu, ir tik išimtinais atvejais – 60 dienų. <…> Taip pat griežčiau reglamentuojami atsiskaitymai tarp verslo subjektų – numatoma, kad tarp verslo subjektų atsiskaitymai turi vykti per 60 dienų, bet išskirtinais atvejais gali susitarti kitaip”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio aiškino p. Žylius.

Anot jo, dar įstatymo projekte įrašyta palūkanų skaičiavimo tvarka, kuri galiotų tais atvejais, kai sutartyse nebus numatytas palūkanų mokėjimas už pradelstus įsipareigojimus.

„Labai svarbu pastebėti, kad iki šiol buvo leidžiamos sutartys, kuriose buvo nenumatyti palūkanų mokėjimai už pradelstus įsipareigojimus. Šitas įstatymas numato palūkanų skaičiavimo tvarką, t.y. verslas privalomai gaus palūkanas už institucijų pradelstus mokėjimus”, – aiškino ūkio ministras.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant jį suderinti su europine pavėluotų mokėjimų direktyva.

Ūkio ministerija įstatymo projektą Vyriausybei pristatančiame rašte tvirtina, kad laiku vykdomi atsiskaitymai turi labai didelę reikšmę įmonių veiklai ir išlikimui rinkoje, ypač ekonominio sunkmečio laikotarpiu, o dėl pavėluotų mokėjimų sumažėja įmonių apyvartinės lėšos, o tai gali tapti įmonių bankroto priežastimi. Anot ministerijos, dėl pradelstų mokėjimų ypač pažeidžiamos mažos ir vidutinės įmonės.

/by

Po audito – STT ikiteisminis tyrimas

Plungės ir Ukmergės savivaldybių vadovai privalės imtis griežtų priemonių išieškant žalą iš kaltų asmenų, o padariusiems pažeidimus pritaikyti tarnybinę ar drausminę atsakomybę. Valstybės kontrolė įtaria, kad Ukmergės rajono savivaldybėje kai kurie viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, todėl audito medžiagą perdavė STT, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Ukmergės savivaldybėje pagal investicijų projektus rekonstruojant Kultūros centro, Jono Basanavičiaus gimnazijos ir Užupio vidurinės mokyklos pastatus nustatyta reikšmingų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Savivaldybės administracija pasirinko netinkamus pirkimo būdus, nepagrįstai suskaidė darbų, atliekamų pagal tą patį projektą, pirkimus, sutartyse nenumatė užsakovo rezervo naudojimo kainodaros taisyklių. Per visus tris objektus įsigyta papildomų darbų be viešųjų pirkimų procedūrų daugiau nei už 1,3 mln. Lt.

Audito metu nustatyti pažeidimai rodo, kad Kultūros centro pastato ir švietimo įstaigų rekonstrukcijos darbų pirkimai buvo atlikti pasirenkant vieną paprasčiausių viešųjų pirkimų būdų – apklausas. Pavyzdžiui, apklausos būdu buvo parinktas rangovas Kultūros centro pastato III etapo rekonstrukcijos darbams, nors pirkimo objekto vertė didesnė nei 13 mln. Lt, o mažos vertės darbų, kuriems galima taikyti apklausos būdą, pirkimo riba – 500 tūkst. Lt.

Be to auditoriai nustatė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija, vykdydama statybos rangos sutartį, 2009 m. neteisėtai rangovui sumokėjo 110,7 tūkst. Lt už neatliktus darbus, nes atliktų darbų aktuose du kartus buvo nurodyti tų pačių patalpų apdailos darbai ir didesnis šiltintų sienų plotas. Audito metu nebuvo galima įvertinti, ar 2009 m. už rekonstrukcijos darbus beveik 900 tūkst. Lt sumokėta pagal sutarties sąlygas, nes savivaldybė nepateikė detaliųjų darbų sąmatų.

Plungės rajono savivaldybėje įgyvendinant investicinius projektus taip pat nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Rekonstruojant viešosios bibliotekos pastatą ir M. Oginskio dvaro ansamblio laikrodinę-oranžeriją pritaikant bibliotekos reikmėms, savivaldybė nenustatė perkamų prekių ypatybių, specifikacijos ar modelių. Statybos rangos sutartyje nurodyti tik baldų ir įrenginių kiekiai ir kainos (iš viso – 270 tūkst. Lt). Vadinasi, savivaldybė, sudarydama sutartį, nesilaikė skaidrumo principo ir nepasiekė tikslo – įsigyti reikiamų prekių racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Valstybės kontrolė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų nustatė ir savivaldybės vykdomame Plungės kultūros centro pastato rekonstrukcijos projekte. Savivaldybė pakeitė sutartyje nustatytas pirkimo sąlygas neturėdama Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo šiems pakeitimams atlikti. Statybos rangos sutartyje nenumatytas kainos perskaičiavimas dėl mokesčių pasikeitimo ir numatytam 10 proc. užsakovo rezervui nenustatytos kainodaros taisyklės. Nesant aiškios kainodaros, savivaldybė neteko galimybės pasinaudoti užsakovo rezervo lėšomis nepažeisdama teisės aktų. Auditoriai nustatė, kad Plungės rajono savivaldybė netaikė viešųjų pirkimų procedūrų papildomai pirkdama statybos darbų už 871,9 tūkst. Lt.

Šaltinis: ELTA

/by

Karo muziejaus viešąjį pirkimą tiria STT

Generalinė prokuratūra pranešė, jog iš Krašto apsaugos ministerijos gautą medžiagą, susijusią su Vytauto Didžiojo Karo muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) sudarytos paslaugų pirkimo sutarties vykdymu, perdavė papildomai ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius pranešė, jog KAM medžiaga buvo gauta birželio 26 dieną.

„Esant nepakankamai duomenų, medžiaga perduota papildomai ištirti STT. Tai padarius prokurorai priims sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą”, – BNS pirmadienį sakė prokuratūros atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Tyrimą dėl minėtos sutarties vykdymo atliko krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės šių metų balandžio 24 dieną sudaryta komisija.

„Komisija nustatė, kad 2007 metų spalio 29 dieną Karo muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) sudaryta viešojo pirkimo sutartis dėl Karo muziejaus ekspozicijos projektavimo paslaugų pirkimo buvo vykdoma netinkamai, nes atsiskaitant su VDA 2007 metų gruodį, sutartis dar nebuvo pilnai įvykdyta. Karo muziejus VDA sumokėjo 287 tūkst. litų”, – sakoma birželio pabaigoje išplatintame ministerijos pranešime.

R.Juknevičienė BNS tuomet teigė, jog šių metų kovą atlikus pakartotinį Karo muziejaus auditą buvo nustatyta pažeidimų – muziejaus sutartyje su VDA buvo numatyta, kad už beveik 300 tūkst. litų bus atlikti ekspozicijų koncepcijos, salių eskizų, ekspozicijų montažinių brėžinių, grafinio dizaino projekto, interaktyvaus įrenginio projekto darbai. Tačiau visus šiuos darbus atliko patys muziejaus darbuotojai.

„Kitaip sakant – pinigai sumokėti, o kai kurie numatyti darbai nebuvo atlikti”, – sakė R.Juknevičienė.

Paklausta, kodėl 2007 metų pažeidimai išaiškėjo tik dabar, ministrė nurodė, jog 2009 atliktas planinis Karo muziejaus auditas nenustatė jokių pažeidimų.

„Tuo metu dar nebuvo pasikeitusi Audito tarnybos vadovybė. 2011 metais pasikeitus šios tarnybos vadovybei buvo atliktas naujas auditas ir jo metu išaiškėjo rimtų dalykų. Be to, yra pasikeitusi ir Karo muziejaus vadovybė, tai dabar aiškinamės kruopščiai visą situaciją, taip pat ir tai – kodėl anksčiau tie pažeidimai nebuvo pastebėti”, – sakė R.Juknevičienė.

Komisijos išvadoje taip pat teigiama, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo valstybė galėjo patirti turtinę žalą, o asmenų, atsakingų už sutarties vykdymo kontrolę, veiksmuose gali būti piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių.

Šaltinis: BNS

/by

Kai skolų našta slegia pečius

Kaip sutaupyti – dažnai patarinėja bankų šeimos finansų ekspertai. Tačiau niekas nepataria kaip įklimpus į skolas išsikapstyti iš šio užburto rato. Kaip išsiveržti iš šio liūno sumažinant skolų naštą ir kančias sau bei artimiesiems ?

Suteikus paskolą, kreditoriams, aktualu išlaikyti ilgalaikes pajamas. Jei asmuo ar šeima, įmonė turi rimtų problemų, savo finansinę padėtį privalo aptarti su  paskolos davėju ir rasti abiem pusėms palankiausią sprendimo variantą. Tačiau yra tokių, kurie pasikeitus sąlygoms, nebegali išsimokėti milžiniškų paskolų, kurios delsiant gražinti auga palūkanų, delspinigių, netesybų sumomis. Tokiais atvejais kreditoriniai įsipareigojimai pratęsiami, o kartu, ir auganti skola .

Todėl ir tai nėra geriausia išeitis, nes prarastas darbas, kitos priežastys, kai dėl sumenkusių pajamų nepakanka lėšų ne tik paskolai grąžinti, bet ir kasdieniams poreikiams tenkinti.

Pinigų nėra, smaugianti didžiulė paskolair augančios skolos priveda prie kraštutinumų. Aklavietė. Tokioje padėtyje dabar yra atsidūrę tūkstančiai nelaimėlių. Kai pritrūksta jėgų su užgriuvusiomis bėdomis kovoti patiems, dairomasi pagalbos iš šalies.

Šiose situacijoje pagalbą pasiruošę suteikti Viešosios įstaigos „AKMETA“ darbuotojai kartu su partneriais – profesionaliais teisininkais.

Ilgametės praktinio darbo patirties dėka, matydami tendencijas bei besikeičiančius klientų poreikius, galime padėti klientams išsaugoti būstą, o nesant perspektyvų – susitaikyti su nekilnojamo turto praradimu ir kuo naudingiau ir efektyviau sumažinti ar visai pašalinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Kiekvienam pasiūlysime individualų problemos sprendimo būdą.

Bendradarbiaujame sudėtinguose santykiuose su kreditoriais, antstoliais, bankroto administratoriais, notarais.

Galime Jums padėti:

  • įvertinti situaciją ir apsispręsti, kokį  pasirinkti problemos sprendimo būdą;
  • nekilnojamojo turto perleidimo ir teisiniais klausimais;
  • parengti įforminimui juridinius dokumentus;
  • koordinuoti/derinti veiksmus;
  • nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę;

VšĮ „AKMETA” – ne pelno siekianti įstaiga dirba Jūsų naudai. Mums svarbūs kiekvieno kliento poreikiai ir sėkmingi jų problemų sprendimo būdai.

Esame pasiruošę padėti ir tikimės rasti geriausią sprendimą  – Jums!

Kontaktai pasiteirauti: +370 687 16514

/by

Mokesčių inspekcija privalomai tikrins pirkimų vykdytojus ir laimėtojus

Mokesčių inspektoriai nuo šiol privalomai tikrins kiekvieną valdininką, kuris pažeis viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius įstatymus. Galimai neskaidrių konkursų vykdytojai nedelsiant bus tikrinami dėl jų turto atitikties pajamoms. Mokesčių inspekcijos dėmesio sulauks ir įtartinus konkursus laimėjusios įmonės.

Tokias permainas leidžia trečiadienį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaryta bendradarbiavimo sutartis.

„Nuo šiol VPT Mokesčių inspekciją informuos apie įtartinus ir rizikingus viešuosius pirkimus, prekių/paslaugų tiekėjus bei teiks duomenis apie perkančiųjų institucijų/organizacijų viešųjų pirkimų komisijų narius, kuriems buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų. VMI, gavusi informaciją iš VPT vertins rizikingus viešųjų pirkimų „laimėtojus“ bei kontroliuos jų mokestinę drausmę. Komisijų nariai, kuriems buvo taikyta atsakomybė dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, sulauks Mokesčių inspekcijos patikrinimų, kurių metu bus įvertinta, ar jų turtas įsigytas iš legaliai gautų pajamų“, – teigiama trečiadienį VMI išplatintame pranešime.

VMI vadovo Modesto Kaseliausko teigimu, toks bendradarbiavimas leis „dar tiksliau nustatyti mokestinės drausmės nesilaikančias bendroves, o papildoma informacija apie prasižengusius komisijų narius padės identifikuoti neteisėtai praturtėjusius asmenis“.

Savo ruožtu, VMI taip pat teiks informaciją VPT. Mokesčių inspektoriai privalės VPT pranešti apie pastebėtus galimus viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimo atvejus, kurių vertinimas priskirtinas VPT kompetencijai.

„Bendromis jėgomis su Mokesčių inspekcija sieksime, kad viešieji pirkimai nebūtų valstybės tarnautojų neteisėto praturtėjimo ar papildomo uždarbio šaltiniu, o kiekvienas valstybės viešiesiems pirkimams skiriamas litas būtų išleistas atsakingai, teisėtai ir skaidriai“, – pranešime cituojamas VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas.

Šaltinis: delfi.lt

/by

Neskelbiamų pirkimų praktika savivaldybėse

Neskelbiami pirkimai sudarė 14 proc. visų savivaldybių administracijų 2006-2011 m. atliktų viešųjų pirkimų vertės, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) surinkti duomenys. Per pastaruosius šešerius metus savivaldybės neskelbiamų pirkimų būdu išleido 1,6 mlrd. Lt. Iš viso pirkimams buvo išleista 11,4 mlrd. Lt. Didžiausią dalį visų viešųjų pirkimų sumos neskelbiami pirkimai 2006-2011 m. sudarė Vilniaus miesto (33 proc.), Pasvalio rajono (29 proc.), Utenos rajono (25 proc.), Šakių rajono (25 proc.), Druskininkų (23 proc.) ir Alytaus miesto (23 proc.) savivaldybėse.  Mažiausią – Skuodo rajono (0 proc.), Šilalės rajono (0,003 proc.), Birštono (0,02 proc.), Visagino (0,044 proc.) ir Švenčionių rajono (0,22 proc.) savivaldybėse.

Kai kurios savivaldybės žymiai dažniau negu kitos atliko neskelbiamus pirkimus. Pavyzdžiui, 2006-2011 m. tokie pirkimai sudarė 31 proc. visų Neringos, 29 proc. Alytaus miesto, 27 proc. Druskininkų, 26 proc. Akmenės rajono, 23 proc. Klaipėdos miesto, 23 proc. Utenos rajono, 23 proc. Panevėžio miesto viešųjų pirkimų. Per tą patį laikotarpį Skuodo rajono savivaldybė nesudarė nei vienos tokios sutarties, o neskelbiamų pirkimų dalis nuo visų atliktų viešųjų pirkimų sutarčių Plungės rajone sudarė 0,5 proc., Alytaus rajone, Šilalės rajone, Rokiškio rajone, Ukmergės rajone, Kupiškio rajone, Kretingos rajone – tik 1 proc.

2011 m. neskelbiami pirkimai sudarė triskart mažesnę visų atliktų viešųjų pirkimų sumos dalį (8 proc.), negu 2006 m. (26 proc.). 2007m. neskebiami pirkimai sudarė 25 proc., 2008 m. – 16 proc., 2009 m. – 6 proc., 2010 m. – 5 proc. visų savivaldybių atliktų viešųjų pirkimų.

Per pastaruosius šešerius metus savivaldybių sudaromų neskelbiamų pirkimų sutarčių sumos dalis visuose jų viešuosiuose pirkimuose pakito nežymiai. 2011 metais tokios sutartys sudarė 11 proc., 2010 m. – 9 proc., 2010 m. – 9 proc., 2008 m. – 16 proc., 2007 m. – 19 proc. 2006 m. – 15 proc. visų atliktų viešųjų pirkimų.

„Džiugu matyti, kad neskelbiamu būdu išleidžiamų pinigų sumos mažėja, tačiau akivaizdu, kad savivaldybės skirtingai interpretuoja Viešųjų pirkimų įstatymą. Kitaip būtų nelengva paaiškinti, kodėl taip skiriasi savivaldybių neskelbiamų pirkimų sutarčių dalis viešuosiuose pirkimuose ir tokiems pirkimams išleidžiamos sumos. Sunku patikėti, kad savivaldybių administracijos dirba tokiomis skirtingomis sąlygomis, jog vienos žymiai dažniau ir daugiau negu kitos priverstos pirkti neskelbiamu būdu“, sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) analizavo visų Lietuvos savivaldybių administracijų 2006-2011 m. atliktus viešuosius pirkimus remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktais duomenimis.

Šaltinis: Transparency International

/by

Mažas darbuotojų atlyginimas = draudimas dalyvauti pirkimuose ?

Viešuosiuose pirkimuose ketinama neleisti dalyvauti įmonėms, kurios darbuotojams moka mažas algas, žada Vyriausybės kancleris Deivydas Matulionis.

„Galvojame, ar nereikėtų įteisinti nuostatas, kurios būtų tokios: jeigu viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės deklaruoja, kad darbuotojų užmokestis mažesnis nei minimali mėnesio alga arba kita galima variacija – jeigu jis sudaro tam tikrą vidutinio darbo užmokesčio dalį – tarkime 50-70 proc. atitinkamame sektoriuje, tada gali būti keliamas kvalifikacinis reikalavimas, be kurio įmonė negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose”, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo D.Matulionis.

Pasak jo, siekiant mažinti nelegalų darbą ir neapskaitytus atlyginimus, bus vertinami bei tikrinami atlyginimai, kuriuos gauna kai kurių sektorių darbuotojai.

„Taksi versle, statybose, apgyvendinimo sektoriuje, maitinime, aptarnavimo ir medienos ruošos sektoriuose. Tam, mūsų nuomone, yra didžiausias nelegalus darbas ir atlyginimų vokeliuose mokėjimas paplitęs”, – sakė kancleris.

Dabar minimali mėnesio alga siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius – 670 litų.

Šaltinis: DELFI

/by

Kultūros įstaigoms viešieji pirkimai – paprasčiau

Viešųjų pirkimų tarnyba praneša, kad, atsižvelgdama į kultūros ir meno įstaigų atstovų ne kartą išsakytą poziciją dėl sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų, įvertino siūlymus pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo lydimuosius teisės aktus. Būtinybę panaikinti kliūtis kūrėjams viešųjų pirkimų srityje remia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas įsakymais patvirtino Viešųjų pirkimų įstatymo lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais tikimasi palengvinti ne tik kultūros, meno ir mokslo, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų veiklą vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Pakeitus Kultūros viešųjų įstaigų, atitinkančių Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus, supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdines taisykles, nurodyti atvejai, kai perkančiosios organizacijos gali nepildyti pirkimų žurnalo, nuo 10 000 Lt (be PVM) iki 50 000 Lt (be PVM) padidinta pirkimo sutarties vertė, kai perkančioji organizacija, prašydama pateikti pasiūlymus, turi kreiptis į tris ar daugiau tiekėjų.

Taip pat aiškiai nustatyta, kad perkančioji organizacija gali kreiptis į vieną tiekėją perkant literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų paslaugas (pvz., perkamos minėtos paslaugos pagal jau patvirtintas programas), detalizuoti atvejai, kai gali būti atliekami mažos vertės ir supaprastinti pirkimai apie juos neskelbiant ir neskelbiant Viešųjų pirkimų įstatyme nurodyto informacinio pranešimo.

Šaltinis: BNS

/by

Viešieji pirkimai – mažiausia kaina, žemiausia kokybė

Perkančiosios organizacijos, skelbdamos viešuosius pirkimus projektavimo ir statybos darbams, beveik visada renkasi mažiausios kainos kriterijų, o dėl to kenčia projektų kokybė ir neretai neefektyviai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Rinktis ekonominio naudingumo kriterijų skatinama tik žodžiais, tad vilčių, kad padėtis pasikeis į gera, teikia nebent naujos ES direktyvos, akcentuojančios lankstesnę viešųjų pirkimų tvarką.


„Vis kartojame, kad reikia skatinti pirkti taikant ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo modelius – atsižvelgiant į ilgaamžiškumo, kokybės, energinio efektyvumo, inovatyvumo ir kitokius kriterijus”, – sako Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas.

Statybininkai vienu balsu tikina, kad viešųjų pirkimų (VP) konkursuose perkančiosioms organizacijoms (PO) masiškai orientuojantis į mažiausios kainos kriterijų statybos projektų konkursus dažnai laimi įmonės, pasiūliusios nerealiai pigias paslaugas. Todėl projektai stringa, vėliau brangsta, naudojamos prastesnės medžiagos ir primityvesni techniniai sprendimai.

Skaičiai rodo, kad ekonominio naudingumo kriterijumi, kuriuo vadovautis taip pat leidžia Viešųjų pirkimų įstatymas, VP konkursus statybos ir projektavimo darbams vykdantys pirkėjai vadovaujasi itin retai.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, pernai  1.311 projektavimo darbų pirkimas buvo atliktas už mažiausią kainą ir tik 37 – įvertinant ekonominį naudingumą. Statybos darbų konkursuose mažiausia kaina lėmė 1.435 projektų nugalėtojus, ekonominė nauda – 8 projektų.

šaltinis: vz.lt

/by

Seimas gėdingai atmetė Prezidentės veto dėl viešųjų pirkimų įstatymo taikymo partijoms

Politinių partijų ir politinių kampanijų vykdomiems pirkimams nebus taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

Tai ketvirtadienį įteisino Seimas, atmetęs prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms.

Tai pirmasis šalies vadovės D. Grybauskaitės veto, kuriam pasipriešino Seimas.

Seimo narių neįtikino šalies vadovės argumentai, kad tokios pataisos pažeistų Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą, todėl sukeltų grėsmę Lietuvai sulaukti rimtų Europos Sąjungos institucijų sankcijų. Kaip teigė D. Grybauskaitė, kitose šalyse politinėms partijoms galioja tos pačios viešųjų pirkimų taisyklės, kaip ir visoms kitoms organizacijoms.

Pasak šalies vadovės, visi turi įprasti skaidriai ir atsakingai naudoti valstybės biudžeto pinigus, todėl viešieji prikimai turi būti privalomi visiems.

Seimas taip pat nepritarė prezidentės siūlymui įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad apie pirkimą galėtų būti neskelbiama, kai būtų perkamos reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugos tik politinės kampanijos vykdymo tikslais.

Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė, kad, įteisinus Prezidentės siūlymą, būtų sutrikdytas partijų dalyvavimas Seimo rinkimų kampanijoje.

„Frakcija pasisako už tai, kad būtų priimtas įstatymas be prezidentės pataisų. Vėliau galima bus ruošti įstatymo pataisas, bet turint tam tikrus saugiklius partijoms, kad nebūtų komplikacijų dėl dalyvavimo rinkimuose”, – sakė J. Razma.

Tuo tarpu parlamentarų grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos” pasisakė už tai, kad nacionaliniais įstatymais negali būti sukuriamos prielaidos netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų.

Parlamentarų grupės pirmininkės ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojos Agnės Bilotaitės nuomone, „leidimas politinėms partijoms nesivadovauti galiojančiu Viešųjų pirkimų įstatymu nesiderintų su skaidrumo ir viešumo principais, neatitiktų antikorupcinės politikos bei iškraipytų pakeisto politinių partijų finansavimo įstatymo principus, piliečių pasitikėjimo ir partijų atsparumo neteisėtai įtakai garantas – privilegijų ir išimčių atsisakymas”.

Seimo narys Gintaras Songaila sakė, kad oponuojantys šalies vadovei politikai elgiasi populistiškai, nevykdo jokių skaidrumo reikalavimų. „Jie turės paaiškinti rinkėjams, kodėl balsavo už korupcinį įstatymą”

Parlamentaro Žilvino Šilgalio nuomone, visi turi gyventi konkurencijos sąlygomis, taip pat ir partijos. „Čia nereikia jokių išimčių”

„Išties tenka konstatuoti, kad, deja, tai yra labai gėdingas Seimo sprendimas, kuris akivaizdžiai parodo, kad tuose sprendimuose, kurie susiję su politinėm partijom, jie linkę įnirtingai laikytis tų privilegijų ir visokių kitokių lengvatų, kurios jiems skirtos, ir, deja, nelinkę nusileisti”, – Seime žurnalistams po balsavimo sakė S. Cirtautienė.

Šalies vadovė įstatymą į Seimą grąžino su savo pasiūlymu, kuris partijoms būtų leidęs neorganizuoti viešųjų pirkimų tik tuomet, kai politinės kampanijos vykdymo tikslais perkamos reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugos. Pasak šalies vadovės, tai būtų užkirtę kelią pavojui, kad viešųjų pirkimų procedūros trukdytų partijoms politinės kampanijos metu.

Viešųjų pirkimų įstatymą parlamentarai pakeitė po to, kai uždraudus verslui remti partijas, biudžeto dotacijos dalis taps pagrindiniu partijų finansavimo šaltiniu. Nuo sausio įsigaliojusios pataisos draudžia partijoms priimti fizinių ir juridinių asmenų aukas, o politinės kampanijos dalyviams leidžia priimti tik fizinių asmenų aukas.

Šaltinis: BNS, ELTA ir lrytas.lt

/by